Automobiliai, furgonai, sunkvežimiai ir autobusai išmeta daugiau kaip 70 proc. šio dujų kiekio. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, Lietuvoje kelių transporto sektorius taip pat atsakingas už 62 proc. viso per metus išmetamo azoto oksidų kiekio, 14 proc. anglies monoksido ir 23 proc. kietųjų dalelių kiekio.
Todėl tvarumo siekiančios įmonės iškart susiduria su dilema – atsisakyti darbo automobilių, pasitelkti netaršų transportą naudojančių partnerių paslaugas ar patiems rinktis CO2 emisijos neišskiriančius komercinius automobilius?
Dar praėjusį dešimtmetį tokie pasvarstymai būtų buvę beveik neįmanomi dėl itin skurdaus lengvųjų komercinių elektromobilių pasirinkimo. Tačiau, tobulėjant elektrinių pavarų technologijoms, gamintojai išplėtė tokių automobilių pasiūlą, tad dabar tinkamą netaršų darbinį arkliuką įmanoma išsirinkti netgi pagal konkrečią paskirtį.
Pavyzdžiui, Prancūzijos gamintojas „Peugeot“ elektrifikavo visą savo lengvųjų komercinių modelių gamą, todėl greta benzinu ir dyzelinu varomų skirtingo dydžio „Partner“, „Expert“ ar „Boxer“ furgonų atsirado ir analogiškas pervežimo galimybes suteikiančių jų elektrinių versijų. Pirmuosius žingsnius šiuo keliu jau žengia ir daugiau gamintojų.
Valstybės vaidmuo
Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys rodo, kad praėjusiais metais lengvųjų komercinių automobilių pardavimo apimtys, palyginti su 2020 m., Senajame žemyne pasistiebė 8,5 proc.
Lietuvoje šis augimas buvo dar spartesnis ir siekė 17,6 proc., o vienas iš dvidešimties parduotų iki 3,5 tonos kategorijos furgonų buvo varomas tik baterijose sukaupta elektros energija. Elektrinių furgonų mūsų šalyje pardavė tokie gamintojai kaip „Volkswagen“, „Peugeot“, „Fiat“ ir „Nissan“.
Kartu su bendrove „Elinta Motors“ elektrobusus kuriančios įmonės „Altas komercinis transportas“ rinkodaros projektų vadovo Luko Laurikiečio teigimu, pažvelgę į pastarųjų metų statistiką, pamatysime elektrinių komercinės paskirties transporto priemonių registracijų augimą. Neabejotinai tam įtaką daro ir valstybės skiriamos subsidijos.
„Ko gero, aiškiausias rodiklis, rodantis organizacijų dėmesį CO2 mažinimui, gali būti automobilių parko elektrifikacija. Savaime suprantama, kad elektrinis transportas svariausiai prisideda prie CO2 mažinimo, nes pasiekiama nulinė emisija. Kitų atitinkamų CO2 mažinimo alternatyvų, kalbant apie komercinį transportą, rinkoje nelabai ir surasime“, – pažymi L. Laurikietis.
Automobilių nuomos bendrovės „Sixt Lietuva“ pardavimo vadovas Valdas Stanislovaitis sako, jog norinčių mažinti savo veikla sukuriamą CO2 emisiją organizacijų Lietuvoje gausėja. Jo teigimu, tai ypač pastebima valstybės kapitalo įmonėse, nes nuo pernai Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis yra prisiėmusi įsipareigojimus mažinti poveikį klimato kaitai.
Pavyzdžiui, iki 2030-ųjų transporto srityje suvartojamų degalų kiekį turime sumažinti 42 proc., palyginti su 2021 m. rodikliu. Tarp kitų įsipareigojimų numatytos ir kvotos naujoms netaršioms lengvosioms komercinėms transporto priemonėms valstybės valdomose įmonėse įsigyti – joms dar šį dešimtmetį apskritai turėtų būti uždrausta pirkti vidaus degimo varikliais varomus modelius.
„Tad jau šiuo metu pastebimai padaugėjo viešųjų pirkimų, nes įmonės ketina įsigyti elektromobilių“, – tvirtina V. Stanislovaitis.
Verslo parkuose – atsargūs pokyčiai
V. Stanislovaičio teigimu, nors statistika ir rodo augantį elektromobilių pardavimą, privatus verslas nerti stačia galva į pokyčius neskuba.
„Nevalstybiniame sektoriuje situacija kiek kitokia. Jame viską lemia ekonominiai skaičiavimai – kiek kainuoja nuvažiuojamas kilometras“, – pažymi V. Stanislovaitis.
Renkantis elektrinius automobilius, transporto parkų valdytojams svarbios ir kitos detalės: kokį atstumą galima įveikti elektromobiliu, kaip greitai jis įkraunamas, ar nenukentės jo praktinės savybės?
Vis dėlto šias problemas sparčiai gliaudo patys gamintojai. Pavyzdžiui, „Peugeot“ lengvuosiuose komerciniuose elektromobiliuose baterijos montuojamos dugne, todėl automobiliai pasižymi tuo pačiu kėbulų ilgiu, tūriu ir modulumu kaip ir benzininiai ar dyzeliniai analogai.
Elektrinis „Peugeot e-Partner“ su 50 kWh talpos baterija viena įkrova nurieda iki 275 km, o 80 proc. jo energijos atsargų greitojo įkrovimo stotelėje galima pasiekti per pusvalandį. Tokie parametrai iš esmės užtikrina beveik nepertraukiamo darbo galimybes bet kuriame Lietuvos didmiestyje.
Didesniuose modeliuose „e-Expert“ gali būti montuojamos 70 ar 75 kWh talpos baterijos, tuomet automobilis, priklausomai nuo jo modifikacijos, vienu energijos atsargų papildymu gali įveikti iki 340 km. Didžiausias furgonas 80 proc. baterijos įkrovos gali pasiekti per valandą, o tiek pakaks nuvažiuoti iki 272 km.
L. Laurikiečio teigimu, perėjimas prie komercinių elektrinių automobilių nebus itin greitas procesas. Verslams, kurių darbo specifika yra paremta aktyvia transporto priemonės eksploatacija, gali kilti tokie klausimai kaip nepakankamas nuvažiuojamas atstumas viena įkrova, nepakankamai išplėtotas įkrovimo stotelių tinklas regionuose.
Visą tai kelia papildomus rūpesčius bei nepatogumus. Verslai nepuola tučtuojau pakeisti viso savo transporto parko, dažniausiai atnaujinama tik tam tikra dalis.
„Greitos revoliucijos šiuo klausimu ir neverta tikėtis, nereikia pamiršti, kad tokie procesai reikalauja investicijų, infrastruktūros, vadinasi – ir laiko“, – vardija pašnekovas.
Jis atkreipia dėmesį, kad rūpestis dėl CO2 emisijos organizacijose gali pasireikšti ir menkiau matomais būdais. Tarkime, tai gali būti lengvatos bei paskatinimai darbuotojams, kurie keliaudami į darbą kooperuojasi tarpusavyje arba atsisako asmeninio automobilio ir renkasi viešąjį transportą.