Neįprastos išvaizdos automobilis patraukia ne vieno praeivio akis. Kaip sako pats. T. Maleckas, dažniausiai dėmesio automobilis sulaukia dėl aukščio. Dalis dukart atsisuka dėl to, kad prabangus modelis kaip reikiant prižiūrimas ir visuomet blizga.
Daugiabučio kiemo gale – garažai
Pasakodamas, iš kur atsirado susidomėjimas automobiliais, kaunietis prisimena, kad vienas įdomiausių dalykų vaikystėje buvo daugiabučio kiemo gale esantis garažų masyvas, kur netrūkdavo „ką nors remontuojančių“ vyrų. Vėliau, sako, jis matydavo, kaip tame pačiame kieme vyresni bičiuliai pavertę ant šono automobilius virindavo jiems „tiesius“ duslintuvus, tamsindavo langus, „piktindavo“ kapotus ir ruošdavo automobilius tuo metu labai populiariems nelegaliems „dragams“.
„Tada buvau dvylikmetis, kuris vaikščiodavo aplink, žiūrėdavo, kaip kas vyksta, ir padavinėdavo įrankius“, – juokėsi jis.
Lego kaladėles namie pakeitė dviratis ir jo modifikavimas, tuomet prasidėjo sėdėjimas interneto forumuose su bendraminčiais, dėmesys „drifto“ kultūrai. Dar nesulaukęs pilnametystės jis susidomėjo automobilių modifikavimu, japoniška automobilių kultūra ir tai rinkai skirtais modeliais.
„Tada gimęs noras kažką konstruoti nesibaigia iki šiol“, – prisipažino vaikinas.
Pradėjo nuo vienatūrio
Tačiau juodas „Mercedes-Benz“ – ne pirmasis T. Malecko vairuotas modifikuotas automobilis. Automobilių kultūros entuziastai vaikiną pastebėjo po to, kai modifikuotiems automobiliams skirtame „Chill'n'Grill“ festivalyje jis pasirodė su žemintu baltu „Toyota Previa“ vienatūriu. Pastarasis automobilis tiek sužavėjo susirinkusius entuziastus, kad jam buvo skirtas geriausio japoniško automobilio vardas.
Tiesa, neilgai trukus T. Maleckas su „Previa“ atsisveikino. Ir tai, prisipažino kaunietis, vis dar tėra faktas, apie kurį kalbėti sunku, mat vienatūris, anot jo, buvo geriausias turėtas automobilis.
„Buvo vienintelė mano turėta mašina, kur net nesudvejojęs būčiau sėdęs ir nors tą pačią minutę važiavęs per visą Europą – iki tiek tai buvo patikimas automobilis. Visgi neturiu jo dėl įvairių aplinkybių ir neteisingų sprendimų“, – prisipažino pašnekovas.
Didžiausia blogybė, kalbėjo jis, kad modifikuojant „Previa“ daug kas buvo padaryta paskubomis ir pigiai, o kai kurių sprendimų atitaisyti jau nebebuvo kaip. Tad po debiutinės vasaros, kai baigėsi „Previa“ techninė apžiūra, T. Maleckas neturėjo galimybių automobilį sutvarkyti taip, kad šis vėl taptų legaliu keliuose.
„O prie viso to prisidėjo graužatis, kad konstruoju ir pinigus leidžiu ne tam automobiliui, apie kurį svajojau. Galiausiai atsirado du žmonės iš Las Vegaso, JAV, kurie įsigijo dalį „Previa“ pirktų „žaislų“, o pats automobilis gana greitai buvo išparduotas dalimis, – pasakojo vaikinas. – Gailiuosi iki šiol.“
Paklaustas, kaip nutiko, kad japoniškų automobilių gerbėjas įsigijo vokišką automobilį, T. Maleckas prisipažino, kad „Mercedes-Benz“ nėra vienintelis. Jis turėjo ir „Golf“, ir kelis BMW.
„Nepaisant to, kad visada širdy buvau ir esu japoniškų automobilių gerbėjas, manau, kad nėra blogos platformos konstravimui ir beveik visada galima „išspausti“ kažką įdomaus, gražaus ar greito“, – tikino jis.
Reikėjo kasdienio
„Mercedes-Benz“ jo garaže atsirado tada, kai T. Maleckas nusprendė, jog nori sedano su automatine pavarų dėže, odiniu salonu ir t.t. Kitaip tariant, vaikinas panoro kasdieną važinėtis su tikrai komfortišku automobiliu.
„Akį patraukė S420 modelis. Patiko, kad tai – ilginta versija, be to, automobilis turėjo dailius ratlankius ir atrodė ganėtinai tvarkingas“ – privalumus vardijo pašnekovas.
Pamatęs automobilį gyvai T. Maleckas suprato, kad teks jį visą perdažyti, mat tuomet sidabriniu buvęs automobilis buvo visas apibraižytas, kone kiekviena kėbulo dalis turėjo defektų. Visgi padrąsino tai, kad daugelį darbų jis galėjo atlikti savo rankomis. Vaikinas neslėpė, kad planavo, jog automobilis bus skirtas kasdienai ir modifikacijų, susijusių su šiuo modeliu, nebus, tačiau, kaip sako, gavosi visiškai atvirkščiai.
„Iš pradžių tiesiog teko remontuoti motorą ir jokių planų konstruoti kažką toliau nebuvo. Tačiau kėbulo būklė paskatino žengti kitus žingsnius, kas galiausiai virto porą metų užtrukusiais restauravimo darbais. Vis galvojau, kad jeigu padariau tą, tai reikia tuo pačiu padaryti ir aną. Taip ir tęsėsi“, – juokėsi pasakodamas „Mercedes-Benz“ savininkas.
Keitėsi ne tik spalva. Atsirado „Wald“ kėbulo apdaila, nauji galiniai žibintai, papildoma chromo apdaila ant durų rankenėlių ir bagažinės, nauji šoniniai veidrodėliai. Be to, vaikinas įsigijo 20 colių skersmens trijų dalių „Autocouture Magnifique“ ratlankius.
Turi tai, ką ir „Rolls-Royce“
Daug klausimų, kaip turėtų atrodyti automobilis, T. Maleckui nekilo. Pasak jo, kryptį padiktavo vadinamasis VIP stilius: ypač žemi, neretai dugnu žemę siekiantys, prabangūs automobiliai, turintys bene visą įmanomą tam modeliui komforto įrangą, išskirtinius, brangius, plačius ratlankius, užuolaidėles, leidžiančias pasislėpti nuo pašalinių žvilgsnių tiek sėdintiems priekyje, tiek gale, siuvinėtas pagalvėles, galvos atramas ant sėdynių ir pan. Nepaisant to, kad galvosūkių spręsti neteko, padirbėti reikėjo gerai.
Iš garažo po restauravimo darbų „Mercedes-Benz“ buvo išvarytas tik praėjusiais metais, tačiau ir tada teko spręsti techninius gedimus. Kai kurie trūkumai, prisipažįsta T. Maleckas, neišspręsti iki pat dabar, tačiau per praėjusią žiemą buvo restauruoti ratlankiai, pagerinta salono garso izoliacija, o važiuoklėje – sumontuota pneumatinė „Airlift 3P“ važiuoklė. Būtent pastaroji leidžia automobiliui stovint vietoje „prigulti“ ant dugno.
Kaip reikiant padirbėta ir salone. T. Maleckas į automobilį sumontavo elektrinius durų pritraukėjus, atmintį turinčius ir elektra reguliuojamus veidrodžius, priekines sėdynes, vairą, šildomas sėdynes ne tik priekyje, bet ir gale, 15 garsiakalbių originalią garso aparatūrą, papildomą apšvietimą pradedant grindimis, baigiant centriniu veidrodėliu. Galiausiai salone atsirado planšetė, leidžianti naudotis internetu, matyti žemėlapius ir klausytis muzikos, žiūrėti filmus.
Tačiau dėmesį atkreipia ne tik tai. „Mercedes-Benz“ turi sumontuotą spalvotą dugno apšvietimą, tad automobilis gali spalvotai šviesti. O salone buvo sumontuotos „Alcantara“ lubos su ištisu žvaigždynu – LED šviesos diodais, kokius savo modeliuose gana dažnai montuoja ir „Rolls-Royce“.
„Man norėjosi kuo turtingesnės automobilio įrangos, be to, kuo daugiau apšvietimo salone, kaip kad būna naujuose automobiliuose“, – kalbėjo vaikinas.
Galvoja ir apie pardavimą
Kas toliau? T. Maleckas vieno atsakymo neturi. Šiandien jis jaučia, kad S klasės „Mercedes-Benz“ padarė beveik viską, ko norėjo.
„Tai, prie ko rankos „neprieina“ jau kelerius metus – bagažinės įrengimas. Norisi ją gražiai apipavidalinti su medžiu, oda, kad nebūtų gėda atidaryti ir parodyti. Vis nukeliu šį darbą ateičiai“, – šypsojosi pašnekovas.
Drauge, neslepia jis, hobis pamažu išaugo į darbą. Kaune T. Maleckas su bendraminčiu įkūrė „Central City Motors“ dirbtuves, kuriose restauruoja įvairius „Mercedes-Benz“ modelius, pradedant senesniais SL rodsteriais, baigiant naujesniais AMG galiūnais.
„Čia priežastis, kodėl vis dažniau kyla minčių ne tik apie naują projektą, bet ir apie turimo „Mercedes-Benz“ pardavimą, mat norisi šiek tiek pailsėti nuo asmeninių projektų ir visą dėmesį skirti darbui, – svarsto pašnekovas ir tuoj priduria: – Bet jeigu reikėtų rinktis, 100 proc. žinau, kad tai būtų „Nissan 200SX RS13“.
Beje, šis modelis – ne vienintelis, kuris yra T. Malecko svajonių automobilių sąraše. Čia vietos atsiradę ir „Nissan 200SX S14“, „Mitsubishi Galant VR4“, „Toyota Previa“, trečios kartos „Honda Civic“ ir kiti.
Smalsuoliai, dar nespėję pamatyti jo „Mercedes-Benz“ riedant Kauno ar Vilniaus gatvėmis, sako T. Maleckas, galės automobilį išvysti rugsėjo 28 dieną, vakare. Mat tądien greta verslo centro „Cube“ planuojamas automobilių kultūros entuziastų suvažiavimas, greičiausiai tapsiantis paskutiniu šio sezono renginiu.