Šis sezonas – vienas sėkmingiausių R. Kupčiko karjeroje. 1000 km lenktynėse Palangoje jis kartu su „Inter RAO Lietuva“ komanda liko per žingsnį nuo nugalėtojų – saugumo sumetimais nutraukus varžybas, jam dar kartą teko tenkintis antrąja vieta. Vis dėlto tai – jau istorija, ir sportininkas tęsia kovą dėl svarbiausio sezono trofėjaus – „Volkswagen Castrol Cup“ nugalėtojo vardo.
Praėjusiais metais jis buvo tarp šios serijos vidutiniokų, tačiau šiemet yra tvirtas lyderis – iki varžybų pabaigos likus trims etapams, lietuvio sąskaitoje yra 320 taškų ir jis 48 taškais lenkia artimiausią persekiotoją. Kitas iššūkis R. Kupčiko laukia jau šį savaitgalį – Slovakijos „Slovakia Ring“ trasoje vyks penktasis iš septynių sezono etapų. Šeštadienį lenktynininkai išsiaiškins startines pozicijas kvalifikacijoje, o sekmadienį numatytos dvi lenktynės – 11 val. ir 15.55 val. Lietuvos laiku. Portalo DELFI skaitytojai abi lenktynes galės stebėti tiesiogiai.
Be R. Kupčiko lenkų organizuojamose „Volkswagen Castrol Cup“ varžybose dalyvauja dar du lietuviai – „Juta Racing“ komandos nariai Jonas Gelžinis, kuris turi 198 taškus ir žengia šeštas, ir Tautvydas Barštys, esantis 20-oje pozicijoje. Beje, tarp dalyvių yra ir svečių teisėmis dalyvaujančių sportininkų, tokių kaip kaip legendinis Lenkijos vartininkas Jerzy Dudekas.
Visi „Volkswagen Castrol Cup“ dalyviai važiuoja identiškais naujos kartos „Volkswagen Golf“ automobiliais, kurie turi benzininius 2.0 TSI variklius. Nors oficialiose charakteristikose nurodyta, kad variklio galia yra 260 AG, tačiau lenktynių paįvairinimui „Volkswagen“ į sportinius automobilius sumontavo „Push To Pass“ sistemą, kuri laikinai padidina variklio galią dar 50 AG. Tokių paspaudimų vairuotojas per lenktynes turi 19.
Kol kas skambiausia R. Kupčiko karjeros pergalė taip pat susijusi su „Volkswagen Castrol Cup“ serija, kurioje jis triumfavo dar 2006 m. Vilnietis pripažįsta, kad tai „padėjo didelį „pliusiuką“ gyvenime“, tačiau jis nemėgsta nei žvalgytis į praeitį, nei planuoti toli į ateitį. Apie požiūrį į Lietuvos automobilių sportą, užsienio trasas, svajones lenktyniauti „Porsche“ serijoje ir kita – specialiame R. Kupčiko interviu DELFI.
- Lietuvos žiedinėse lenktynėse dalyvauji daugiau nei dešimtmetį, tačiau didesnė žvaigždė esi ne gimtinėje, o Lenkijoje. Kaip manai, kodėl taip susiklostė tavo karjera?
- Nesiekiu būti didele žvaigžde, tiesiog mėgstu daryti tai, ką ir darau. Lenktynės yra mano kraujyje, tai man ir svarbiausia. Norint būti žvaigžde turbūt reikia daug reklamuotis, o aš tiesiog lenktyniauju. Lenkijoje yra kiek kitokia situacija nei Lietuvoje – ten jie vertina gerus lenktynininkus ir patys daug apie juos kalba, dažnai juos rodo, todėl ten ir sportininkai labiau žinomi. Be to, lenkai labiau išvystę automobilių sportą, o pas mus jo beveik nėra, žiedinės lenktynės tiesiog apmirusios. Pastebėjau, kad nors ir esu kitatautis, dauguma lenkų nėra šališki ir aš jiems patinku.
- O kur pats geriau jautiesi – Lietuvos ar užsienio trasose?
- Kad mes trasų beveik neturim – yra viena, ir ta gana blogos būklės. Negalima sakyti, kad pavažinėjus užsienyje nebesinori grįžti. Taip, yra tam tikra nostalgija Kačerginei, tačiau ji pakankamai pavojinga. Automobiliai vis greitėja ir tuo pavojingiau darosi toje trasoje. Maži nelygumai važiuojant itin greitai tampa didelėmis duobėmis, tad kiekvieną kartą po treniruotės atsidūsti: mašina sveika, pats sveikas, reiškia treniruotė praėjo gerai. Taigi, kokias turime sąlygas, toks ir noras yra važiuoti. O tarptautinio lygio trasose gali rizikuoti, bandyti įvairius manevrus, automobilį, nebijoti apsisukti ar išlėkti iš trasos, nes žinai, kad nieko neatsitiks.
- Šiuo metu visas tavo dėmesys sutelktas į „Volkswagen Castrol Cup“ taurės varžybas. Papasakok plačiau apie jas: koks lenktynininkų lygis, kas jose gali dalyvauti, kaip viskas organizuojama?
- Visame pasaulyje taurės varžybos vairuotojams suteikia labai geras sąlygas tobulėti: visi automobiliai yra identiški, juos paruošia organizatoriai, sportininkai negali jų keisti, todėl nėra taip, kad turintys daugiau pinigų susikuria geresnes sąlygas. Tokiu atveju svarbiausiu faktoriumi tampa vairuotojų meistriškumas. Be to, taurės lenktynės pritraukia daug žiūrovų, jiems įdomi kova, avarijos.
„Volkswagen Castrol Cup“ pirmame dešimtuke yra labai greiti lenktynininkai, kurių rato įveikimo laikai skiriasi tik keliomis dešimtosiomis sekundės dalimis. O už jų yra kitas dešimtukas lėtesnių, tarp kurių būna ir visokių svečių teisėmis važiuojančių vairuotojų, tokių kaip J. Dudekas. Tiesa, paskutinėse lenktynėse bendroje įskaitoje pirmą ir 20-ą vietas užėmusių lenktynininkų rato įveikimo laikas skyrėsi tik 1,5 sek.
- Lenktynių nugalėtojui atiteks nemenkas piniginis prizas – bendros įskaitos nugalėtojas laimės naują „Volkswagen Golf“ bei 30 000 eurų tolimesnei lenktynininko karjerai finansuoti. Ar tai yra pagrindinis stimulas laimėti, ar svarbiau yra būti pastebėtam ir pakilti į aukštesnį lygį?
- Anksčiau gal ir buvo minčių apie tuos karjeros laiptelius – laimėjau „Toyota Yaris“ taurę, paskui „Volkswagen Castrol Cup“ ir norėjosi eiti toliau, tačiau atėjus krizei nuo šio sporto nusisuko kai kurie rėmėjai, o dabar tiesiog stengiuosi laimėti. Apie prizinį fondą apskritai nėra minčių, nes man svarbiausia – važiavimas. Žinoma, norėtųsi dalyvauti aukštesniame lygyje, tačiau tam reikia daugiau finansų, žiūrėsime, kas bus ateityje. Dabar svarbiausia – laimėti šią taurę ir toliau galvosime, ką daryti.
Šiemet turiu tikrai geresnius šansus laimėti nei pernai, kai trijose lenktynėse nefinišavau. Dabar viskas mano rankose. Jei ir toliau lydės sėkmė, tikrai galiu laimėti. Aišku, kova bus arši, konkurentai nesnaudžia, tad tikrai bus ką veikti.
- Analogiškas „Volkswagen Castrol Cup“ varžybas esi laimėjęs ir 2006 m. Ar dėl to nesumažėjo ambicijos? Kaip pats vertini savo tobulėjimą nuo tada ir kaip pasikeitė pačios lenktynės?
Ambicijos laimėti niekur nedingo, nebūtum lenktynininkas, jeigu nenorėtum laimėti. Žiūriu realiai į tai, kad gana sudėtinga pasiekti savo svajones, todėl stengiuosi susitelkti į tai, ką darau dabar negalvodamas toli į ateitį. O vertinant pokyčius anksčiau buvau labiau besikarščiuojantis, dariau daugiau klaidų, bet per šį laiką įgijau daugiau patirties, važiuoju protingiau, esu šaltakraujiškesnis, daugiau apmąstau savo manevrus. Pačios lenktynės patobulėjo, vienas organizatorių prieš keletą metų pats dalyvavo „Volkswagen Scirocco“ taurėje ir pasisėmė patirties, todėl lenktynių lygis dabar tikrai aukštas. Manau, kad pagal organizavimo lygį „Volkswagen Castrol Cup“ dabar yra pirmaujančios varžybos visoje Rytų ir Vidurio Europoje.
- Kur dar norėtum save išbandyti? Ar yra tokios lenktynės, į kurias patekęs galėtum pasakyti, kad tai – karjeros viršūnė?
- Be lenktynių užimi ir atsakingas pareigas – esi „Porsche“ serviso vadovas. Ar šios dvi veiklos nesikerta?
- Man tai netrukdo. Negaliu gyventi tik iš sporto, manau tai neįmanoma, tą gali tik pasaulinio lygio žvaigždės. O gyvenant Lietuvoje taip nebus, todėl darbas „Porsche“ servise ir yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Vis dėlto išties yra smagu dirbti mėgstamą darbą ir dar su tokiais automobiliais. Aišku, kažkada galvojau tik apie sportą, tačiau reikia būti realistu – yra darbas, o paskui sportas.
- Lenktynių trasose esi išbandęs įvairių automobilių, kuris iš jų paliko didžiausią įspūdį? Kokiu automobiliu važinėji kasdien?
Geriausi prisiminimai likę iš lenktynių su „Porsche 911 GT3“. Jis labai galingas ir sunku išnaudoti visas jo galimybes. Tai smagiausia, kai jauti, kad automobilis pranašesnis už tave ir su juo savotiškai kovoji, su kiekvienu kilometru tobulėji ir jį vis geriau valdai.
O kasdienis automobilis yra „BMW Z3 Coupe“. Pasirinkau pagal kišenę ir išvaizdą. Jis yra dvivietis, bet man daugiau vietos dabar ir nereikia. Renkantis itin svarbu buvo ir tai, kad automobilis būtų galu varomas, kad suteiktų daug džiaugsmo žiemą ir ant šlapios dangos. Dideli automobiliai man nelabai patinka. Vasarą mieste važinėju motoroleriu, taip pat turiu ir krosinį motociklą, kuriuo rudenį-pavasarį dalyvauju varžybose, arba šiaip išvažiuoju palakstyti po trasas.
- Ar jau turi planų kitam lenktynių sezonui?
- „Volkswagen Castrol Cup“ organizatoriai mus moko, kad dar sezono viduryje reikia pradėti galvoti apie kitus metus, tačiau aš nemėgstu užbėgti įvykiams už akių nežinodamas, kaip baigsis šis sezonas. Kol kas ir sunku kažką spręsti, nes jeigu laimėčiau šiemet šią taurę, kitąmet čia nebegalėčiau dalyvauti – laimėtojas privalo užleisti vietą kitiems. Tad kol kas sunku spręsti dėl kitų metų. Daug kas priklausys ir nuo rėmėjų, reikės su jais šnekėti, kuo gali padėti. Tad kol kas žinau tik tiek, kad per likusius tris lenktynių savaitgalius stengsiuosi laimėti „Volkswagen Castrol Cup“ seriją. Jeigu per artimiausias lenktynes pavyks surinkti maksimalų taškų skaičių ir atitolti nuo konkurentų, galbūt tuomet nujaučiant apie būsimą rezultatą bus galima planuoti ir kitų metų sezoną. Kol kas persvara minimali ir ji gali išnykti per vienerias lenktynes.