Tiesą pasakius, automobilių dizaino ateljė „Italdesign“ ir oro technologijų holdingo „Airbus“ pristatomas koncepcinis „Pop.Up“ modelis yra ne tiek paprastas skraidantis automobilis,
o visa transporto sistema, galinti iš pagrindų pakeisti megapolių gyventojų mobilumo supratimą.
„Pop.Up“ yra trijų modulių – antžeminio, oro ir dvivietės keleivinės kapsulės. Antžeminė dalis užtikrina žmonių atgabenimą „iki durų“ ankštuose gyvenamuosiuose rajonuose, oro modelis leidžia gyventojams judėti išvengiant šviesoforų ir įprasto transporto spūsčių.
Visą judėjimą valdo dirbtinis intelektas. Pasakius paprasčiau – kompiuteriai. Ir antžeminis modulis, ir oro yra bepiločiai – žmogus juose tėra keleivis.
Šios sistemos idėja tokia: naudodamasis programėle potencialus keleivis mobiliuoju telefonu nurodo maršruto galutinio taško koordinates (galima ir sustojimo vietų), kompiuteris nuskaito lėšas už paslaugą, ir tuoj pat atvyksta „Pop.Up“ kapsulė.
Kelionės metu ši kapsulė abu modulius gali keisti, priklausomai nuo to, kuo tuo metu judėti patogiau ir greičiau – ant žemės ar oru. Jei žmogui reikia nukakti į toliau esantį miestą, keleivinė kapsulė integruojama į „Hyperloop“ sistemos traukinį, judantį vakuumo tuneliais viršgarsiniu greičiu.
Pačios 2,6 ilgio, 1,4 m pločio ir 1,5 m aukščio kapsulės, pagamintos iš anglies pluošto, svoris siekia 200 kilogramų. Joje yra nedidelis ličio jonų akumuliatorius, tiekiantis mikroklimato ir multimedijos sistemoms reikalingą energiją tuo metu, kai keičiamas modulis.
Antžeminis modulis – tai irgi 200 kg svorio, 3 metrų ilgio transporto priemonė, varoma elektros energijos maitinamų dviejų elektros motorų. Maksimalus jos greitis – 100 km/val., rida po įkrovimo – 130 km.
O štai aeromodulis – dronas su aštuoniais į skirtingas puses besisukančiais propeleriais ir tiek pat elektros variklių, kurių bendra galia siekia 185 AG. Šis kvadrokopteris, pakeliantis iki 600 kg svorio krovinį, gali įveikti 100 km atstumą, didžiausias greitis – 100 km/val.. Ir pakilimas, ir nusileidimas vyksta tik vertikaliai.
Tiek vieno, tiek kito modulio akumuliatorius visiškai įkraunamas vos per 15 minučių, tad nerimauti dėl nedidelės ridos (arba „skridos“) nereikėtų – prisijungus prie elektros tinklo, po ketvirčio valandos vėl galima keliauti dar bent šimtą kilometrų.
Be to, planuojama, jog visa transporto sistema veiks taip, kad šalia visada bus visiškai įkrautas modulis, kuriuo ir galės naudotis kapsulė su keleiviais.
Suprantama, kol kas tai – tik vizija. „Pop.Up“ dar niekur neskraido ir nevažinėja. „Airbus“ atstovai sako, kad pirmieji bandomieji skrydžiai įvyks dar šiemet, o visa sistema gali pradėti veikti jau maždaug po 7 ar 10 metų. Ką gi, laukti liko nedaug.
Beje, šiuo metu „Airbus“, didžiausia Europos aeronautikos kompanija, dalyvauja dar trijuose skraidančių automobilių kūrimo projektuose – bepilotės skraidančios platformos „Vahana“, krovinių pristatymo drono „Skyways“ ir pusiau savarankiško taksi sraigtasparnio „CityAirbus“.