Thedrive.com kviečia pažvelgti į išskirtinius P. Escobaro kolekcijos eksponatus:
10. 1972-ųjų „Mercedes S600 Pullman“
Nėra geresnio būdo parodyti savo turtus ir padėtį nei ilgas mersedesas. Tuo metu tokiam 6.3 l V8 variklį turinčiam limuzinui pirmenybę teikė nesuskaičiuojama daugybė valstybių vadovų. Kadangi P. Escobaras vaizdavosi esąs neoficialus Kolumbijos prezidentas, visai nestebina, kad jis užsinorėjo ir valstybės vadovui tinkamo automobilio. 1988-aisiais suniokotas konkuruojančio Kalio kartelio per sprogimą Medeljine esančiuose namuose, limuzinas, arba tai, kas iš jo liko, buvo perkeltas į kitą P. Escobaro rezidenciją, „Hacienda Napoles“, kur buvo laikomas kaip paniekos priešams ženklas.
Kaip atorodo automobilis, galite pamatyti čia.
9. 1964-ųjų „Porsche 356“
Sklinda gandai, kad tai buvo mylimiausias P. Escobaro automobilis, nepaisant iš pradžių buvusių nusiskundimų dėl nepakankamai galingo variklio. P. Escobaras neužtrukdavo užvesdamas automobilį su gale sumontuotu varikliu. Suniokotas per jau minėtus Kalio kartelio sprogdinimus, „Porshe 356“ tebesiglaudžia „Hacienda Napoles” ir yra baugaus čia įkurto muziejaus eksponatas, o netoliese esančioje informacinėje lentelėje skelbiama: „Prabangių Escobaro automobilių kolekcija buvo jo puikavimosi ir vadovavimo pogrindiniam pasauliui simbolis. Ji pirmoji nukentėjo nuo daugybės tarpusavio karų. Tebėra tik šie likučiai“.
8. „Toyota Land Cruiser“
Ne vienas kraujo ištroškęs ir dėl savo veiksmų nesigailintis psichopatas mėgo „Toyota“ markės automobilius, o P. Escobaras nebuvo išimtis. Jis aprūpino savo nuosavos kariuomenės narius „Toyota FJ Land Cruiser“ automobiliais – jie pasižymi puikiomis važiavimo sunkiai įveikiamu paviršiumi galimybėmis ir gebėjimu pritapti prie nenuspėjamų Kolumbijos narkotikų kelių maršrutų. „Netflix“ serialas „Narcos“, paremtas P. Escobaro iškilimu ir nuopuoliu, tiksliai vaizduoja, kaip veikdavo šie darbiniai arkliai, ir pateikia dar vieną įdomią įžvalgą. „Toyota FJ Land Cruiser“ buvo per brangus variantas vidutiniam nuskurdusiam kolumbiečiui, todėl šiais automobiliais besivažinėjantys kartelio kariai buvo labai pastebimi. JAV kovos su narkotikais valdyba greitai susiprotėjo ir užsiundė žvalgybinius orlaivius. Dėl šios priežasties pavyko sujungti daugiau atskirų taškų tarp narkotikų prekeivių.
7. „Mercedes 190SL Roadster“
Nors manoma, kad P. Escobaras turėjo „Mercedes 300SL Roadster“, jo liekanos visgi rodo, kad tai buvo „Mercedes 190 SL Roadster“. Tai dar viena Kalio kartelio sprogdinimų auka. Šiam automobiliui su pakeliamu stogu greičiausiai nekaip sekėsi dorotis su kalvotais Medeljino keliais, tačiau tai tikra asfaltuotų kelių svajonė.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
6. 1928-ųjų „Cadillac V8 Town Sedan“
P. Escobaras išsirinko šį automobilį norėdamas išreikšti savo pagarbą Al Capone, kuris taip pat turėjo „Cadilac V8 Town Sedan“. Narkotikų baronui labai rūpėjo paneigti spėliones, kad jis įsigijo liūdnai pagarsėjusio alkoholio kontrabandininko automobilį, nors jis norėjo, kad automobilio paviršius pasižymėtų autentiškais trečiojo dešimtmečio gangsterių atributais – kulkų žymėmis. Teigiama, kad pats P. Escobaras pumpavo šviną, norėdamas pasiekti tokį efektą.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
5. 1946-ųjų „DeSoto“
Ši amerikietiška markė atkeliavo į rinką kaip „Chrysler“ padalinys. Ji buvo pavadinta ispanų atradėjo Hernando de Soto garbei. Buvo galima rinktis iš dviejų variantų: naujokams skirto „Deluxe“ ir prabangesnio „Custom“, nors abiejų variklis buvo toks pat. Suprantama, P. Escobaras pasirinko prabangesnįjį „Custom“.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
4. 1978-ųjų „Renault 4“
Šis nepretenzingas prancūziško dizaino hečbekas buvo iš dalies pagamintas Envigade, Kolumbijoje, ir buvo (ir tebėra) labai populiarus Kolumbijoje. Jis nebuvo labai prašmatnus, tačiau P. Escobaras naudojo šį automobilį 1979-ųjų „Renault Cup” populiarinimui – tai buvo pirmasis jo lenktynių bandymas. Tačiau, nors P. Escobarui gerai sekėsi prie narkotikų platinimo sistemos, tiekusios 80 procentų pasaulio kokaino, vairo, už tikro automobilio vairo jis buvo visiškas nevykėlis. Apgailėtini rezultatai neatbaidė P. Escobaro nuo tolesnių bandymų lenktyniauti, o narkotikų karo mąstysena buvo perkelta į lenktynių trasą: netrūko įtarimų ir kaltinimų, kad jis kenkė varžovų automobiliams.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
3. 1978-ųjų „Simca 1000“
Šis nedidelis prancūziškas galiniais ratais varomas automobilis su gale sumontuotu varikliu iš tiesų gimė Italijoje prižiūrint „Fiat“. Dujų cisterna buvo sumontuota gale, tad svorio pasiskirstymas tarp priekio ir galo buvo 35/65. Tai suteikė automobiliui judrumo ir gebėjimo prisitaikyti bei išvengti pernelyg staigių užsukimų vingiuotuose keliuose. Kaip ir „Fiat“ atveju, raliui ir lenktynėms skirtus variantus derino „Abarth”. Su vienu iš jų P. Escobaras ir jo pusbrolis Gustavo Gaviria ir jų komanda „Deposit Cundinamarca“ pralaimėjo „Marlboro Cup“.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
2. „Porsche 935V“
Kai P. Escobaras pavargo nuo mažučių prancūziškų automobilių vairavimo, jis nusprendė susitelkti į galingus kupė, galinčius vikriai ir ištvermingai lenktyniauti įkalnėje. Po „Porsche 935V“ vairavusio lenktynininko sėkmės 24 valandų Le Mano lenktynėse 1978-aisiais P. Escobaras išsirinko sau lygiai tokį patį automobilį. Žinoma, pirmiausia jis užsakė, kad ant priekinio automobilio stiklo puikuotųsi jo vardas.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.
1. 1974-ųjų „Porsche 911 RSR“
Ko gero, tai puikiausias P. Escobaras turėtas automobilis, nes jis turėjo kilmės dokumentus. Tai ta pati lenktynių bomba, su kuria brazilų lenktynininkas, F-1 ir „Indy Car“ pažiba Emersonas Fittipaldi dalyvavo „International Race of Champions“ (IROC) atidaryme. E. Fittipaldi kvalifikacinėse lenktynėse iškovojo pirmąją startinę poziciją, tačiau buvo nubaustas ir nukrito dešimčia pozicijų, nes pavėlavo į lenktynininkų susirinkimą. Vėliau E. Fittipaldi pradūrė degalų baką, pabėgo ir buvo diskvalifikuotas. Sutaisytas „Porshe 911 RSR“ tapo atsarginiu IROC automobiliu. Galiausiai „Konrad Racing” pardavė geltonąją bitę P. Escobarui, kuris netrukus pridėjo didžiulį difuzorių ir sparną. Automobilis vėliau buvo grąžintas į senąją IROC būklę ir 2012-aisiais parduotas aukcione už 747 tūkstančius eurų.
Kaip atrodo šis automobilis, galite pamatyti čia.