Kitaip tariant, draudimas regreso tvarka gali išsireikalauti žalą iš avarijos kaltininko visiškai nepriklausomai nuo to, galiojo TA ar ne.
„Iš kur jūs tai ištraukėte, kad TA ir draudimas susiję? Nė viename teisės akte to nerasi. Aš suprantu, kad žmonės taip mąsto. Todėl ir sakau, kad niekur neparašyta, kad draudimas be TA negalioja. Kai draudimas perkamas, juk niekas netikrina, galioja TA ar ne“, – DELFI teigė Algimantas Križinauskas, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro direktorius.
Apdrausti liepė „Regitra“
Į DELFI kreipėsi skaitytojas Tomas. Vyras įsigijo automobilį ir gavo laikinuosius valstybinio ženklo numerius. Valstybės įmonė „Regitra“ akcentavo, kad norint juos gauti, reikia automobilį apdrausti.
Visgi Tomui iškilo klausimas, ar įvykus eismo įvykiui draudimas galiotų, nes automobilis neturi galiojančios TA. Vyrui reikalavimas sukėlė abejonių, mat, sakė jis, visuomet pabrėžiama, kad draudimas negalioja jei nėra galiojančios TA.
„Tad kodėl turėčiau apsidrausti, mokėti pinigus, jei draudimas man negalios?“ – stebėjosi jis.
Turėtų įrodyti
„Ar numeris laikinas (raudonas), ar nuolatinis, tai draudimui neturi reikšmės. Numeris identifikuoja transporto priemonę. Tai reiškia, kad viskas galioja. Kalbant apie TA ir civilinės atsakomybės draudimą, tai šie du dalykai tiesmukai nėra susiję. Jeigu įvyksta eismo įvykis dėl techninių automobilių trūkumų, tai turi būti įrodyta, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl gedimo. Tokia yra tvarka civilinės atsakomybės draudime. Nėra taip, kad neturint TA negalioja civilinės atsakomybės draudimas“, – teigė A. Križanauskas.
Pavyzdys – žiemą važiuojant su vasarinėmis padangomis įvyko avarija. Tai nereiškia, kad draudimas negalioja. Draudimas bet kokiu atveju atlygins žalą nukentėjusiajam. Klausimas, ar bus žalą regreso tvarka išsireikalauti iš kaltininko.
„Jeigu draudikui pavyks įrodyti, kad būtent dėl vasarinių padangų įvyko įvykis, jei bus rastas priežastinis ryšys tada taip, žalą bus galima išsireikalauti iš kaltininko. Vien fakto neužtenka – reikia įrodyti. Todėl nereikia tiesmukai sieti TA ir draudimo“, – sako A. Križinauskas.
Įstatyme apie TA nekalbama
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme apibrėžta, kad „draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis (…) vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Taigi, tiesiogiai apie TA nėra kalbama.
„Įstatymas yra įstatymas. Yra numatyti atvejai, kai draudžiama eksploatuoti transporto priemones, bet skaitykime įstatymą atidžiai. Juk niekas nekalba, ar buvo TA, ar ne (…). Svarbiausia yra žodelis „ir“: ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties. Jei, tarkime, neveikia valytuvai, nelijo, bet padariau avariją, mane gali bausti, kad neveikia valytuvai ir aš negaliu eksploatuoti transporto priemonės, bet jei aš avariją padariau dėl visai kitos priežasties, lietus nelijo, tai nėra pagrindas draudikams atsiimti pinigus. Kitaip tariant, įstatymas numato būtent tokius reikalavimus – vieniems jie aiškūs, kitiems – ne“, – sako A. Križanauskas.
Kitaip tariant, net ir negaliojant TA, automobilis gali būti techniškai tvarkingas ir atvirkščiai – nors TA galioja, yra aibė trūkumų.
„Pabrėžiu, kad jei draudikai įrodys, kad eismo įvykis įvyko dėl automobilio techninės būklės, o ne dėl popieriuko turėjimo ar neturėjimo, tada gali būti taikomas regresas. Aš nesieju TA ir draudimo, nes įstatymas to nesieja (…). Galite turėti ir galiojančią TA, bet jei gale neveikia žibintai ir jums įvažiuos į galą, tai kas bus kaltas? Arba kitas pavyzdys: eksploatuoti automobilį su vasarinėmis padangomis žiemą draudžiama. Bet ir to neužtenka – draudiko pareiga yra įrodyti, kad eismo įvykis įvyko būtent dėl tos priežasties“, – konstatuoja A. Križanauskas.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad visos šios nuostatos galioja privalomajam draudimui. „Kasko“ draudimui taikomi kiti reikalavimai, kuriuos nustato pačios draudimo bendrovės.