Dyzelinas prieš benziną: kas laimi Lietuvos gatvėse?

Nuo seno lietuviai garsėja kaip dyzelinių automobilių mėgėjai. Šiuo metu Lietuvoje „dyzeliai“ sudaro absoliučią daugumą viso automobilių parko. Tačiau ir į lietuvių garažų vartus jau beldžiasi žalieji hibridai ir elektromobiliai.

DELFI aiškinosi, ar jau blėsta lietuvių meilė dyzelinui.

Šiuo klausimu visiškai vienareikšmio atsakymo nebėra – vieni teigia, kad „dyzeliai“ vis dar tvirtai išlaiko lyderio poziciją. Tuo tarpu kiti sako, kad Lietuvos vairuotojai vis drąsiau žvalgosi į benziną ar elektrą.

Automobilių skaičius didėja

Pagal techninių apžiūrų centrų asociacijos „Transeksta“ praėjusių metų duomenis, net du trečdaliai į technines apžiūras Lietuvoje atvykstančių automobilių yra su dyzeliniais varikliais (67 proc.).

23 proc. automobilių varomi benzinu, kiek mažiau nei 10 proc. – benzinu ir dujomis. Hibridų yra tik pusė procento.

Automobilių skaičius techninių apžiūrų centruose nuosekliai auga – 2010 metais techninės apžiūros centruose apsilankė beveik 743 tūkst. automobilių. Tuo tarpu pernai – jau 858 tūkst.

Aiškėja, kad daugiausiai Lietuvos keliais rieda seni automobiliai – net 35 proc. jų pagaminti iki 2000 metų. Įdomu, kad 2014, 2015 ir 2016 metais pagamintų automobilių bendras skaičius nesiekia nė vieno procento (atitinkamai 0,3, 0,18 ir 0,04).

Dyzelinas

Akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvos keliuose daugiausia „dyzelių“. Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis įsitikinęs, kad tokia tendencija išliks dar ne vienerius metus. Specialistas sako, kad tai lemia, jog Lietuvoje yra didžiausia būtent dyzelinių automobilių pasiūla.

„Laukiame sezono pradžios – spalio pradžioje prekyba įsibėgėja, nes šiuo metu grįžta daugiausiai automobilių. Šiaip turgus gyvas, daug ukrainiečių. Jie perka. Tiesa, perka gana iškreipta forma, su lietuviška registracija, bet perka. Jie perka bet ką, kad tik būtų pigu. Lietuviai taip pat perka ir ieško dyzelių. Jei aš dabar pereičiau per turgų, tai gal rasčiau 10 benzininių automobilių – absoliuti dauguma yra „dyzeliai“, – sako V. Naujanis.

Kauno turgaus, kuris laikomas didžiausiu Europoje, vadovas teigia, kad į Lietuvą plūsta dyzeliniai automobiliai, nes Vakarų šalių vairuotojai juos aktyviai parduoda.

„Nėra taip, kaip bandoma pateikti, kad „dyzelis“ jau palaidotas. Europoje labai daug dyzelinių variklių. Tarkime, kai kuriuose Belgijos automobilių aukcionuose dyzelinių automobilių yra 800, o benzininių geriausiu atveju iki 200. Tokia proporcija yra Vakaruose.

Ten dyzelinių automobilių labai daug. Labai daug automobilių Prancūzijoje, Italijoje, Vokietijoje. Benzinas daugiau pas fizinius atvejus, o jei įmonės automobilis, tai 99 proc. jis „dyzelis“. Europoje labai labai daug dyzelinių automobilių yra ir jie atkeliauja pas mus“, – neslėpė V. Naujanis.

V. Naujanis sutinka, kad nedaug važiuojant benzininiai varikliai turi pranašumų. Tačiau specialistas įsitikinęs, kad ir benzinas nėra ateitis.

„Tokią masę automobilių Vakaruose išvalyti prireiks ne vienerių metų. Be to, ir alternatyvos nelabai yra. Elektromobiliai turėtų labai aktyviai įsilieti į rinką, o ne dyzelį keisti į benziną. Perspektyva tokia, kad elektra turėtų užkariauti ne tik dyzelį, bet ir benziną. Juk ir bezinas nėra labai švarus“, – samprotavo V. Naujanis.

Benzinas

Tuo tarpu „BRC Auto“ Kauno atstovybės vadovas Vaidas Sarapinas su tokia nuomone nesutinka. Jo manymu, lietuviai tampa vis labiau drąsesni ir jau lipa iš dyzelinių automobilių.

„Vis dėlto, jau lietuviai ieško ir hibridų, ir elektrinių automobilių. Galima sakyti, kad „dyzeliai“ jau nelabai domina. Sakyčiau, kad net labiau dabar lietuviai ieško benzininių nei dyzelinių automobilių. Turbūt mūsiškiai jau atsigriebė dyzelinių automobilių iš Vakarų, kur ridos po puse milijono“, – teigia V. Sarapinas.

Degalinėse dyzelino ir benzino kainos šiuo metu skiriasi ne taip ir ženkliai.

„Turbūt lietuviai jau pradėjo skaičiuoti ir mato, kad geriau pirkti benzininius ar hibridinius automobilius. Kalbant apie pasiūlą, manau, kad Lietuvoje pasiūla yra pakankamai didelė. Jei anksčiau dyzeliniai automobiliai buvo brangesni, tai dabar kainos jau panašios. Jei dabar surasti naudotą dyzelinį automobilį, tai rida, kaip pavyzdys, bus 300 tūkst. km, o jei tokį patį automobilį surasti benzininį, tai rida bus 100 tūkst. km. Dažniausiai dyzeliniai automobiliai būna įmonių, o benzininiai – asmeniniai. Dyzelinį automobilį perka tie, kas daug važinėja. Mes tiesiog turime įprotį, kad dyzelinis tai reiškia pigiau. Aš su tuo nelabai sutinku“, – sako specialistas.

V. Sarapinas pateikia ir konkrečius skaičius, kada žmogui labiau apsimoka pirkti benzininį automobilį, nei dyzelinį.

„Jeigu žmogus per metus pravažiuoja daugiau nei 30 tūkst. km, tai jam galbūt apsimoka pirkti dyzelinį automobilį. Jeigu jis pravažiuoja 15-20 tūkst., tai pirkti dyzelinį automobilį nelabai apsimoka. Dyzelinio automobilio eksploatacija žymiai brangesnė“, – teigia V. Sarapinas.