Vairuotojai bando gudrauti: kaip maskuojami automobilių trūkumai prieš techninę apžiūrą

„Tuoj ir vėl reikės praeiti technikinę, ir vėl naujos problemos, galvos skausmas“, – atėjus laikui atlikti privalomąją automobilių techninę apžiūrą tokios ir panašios mintys dažnai sukasi daugelio vairuotojų galvose. Tačiau nuolatos savo automobiliu besirūpinantiems ir žinantiems, į ką reikėtų atkreipti dėmesį prieš važiuojant pasitikrinti, techninė apžiūra taps tik lengvu formalumu.

Dažniausios problemos atliekant TA

Kauno serviso „Melga“ direktorius Ginas Maksevičius išskiria svarbiausias problemas, dėl kurių nepavyksta sėkmingai atlikti techninės apžiūros.

„Dažniausiai atliekant techninę apžiūra užkliūva šviesų sureguliavimas, stabdžių tolygumas, kėbulo būklė, surūdijęs arba kiauras išmetamasis vamzdis ir padangų būklė. Tai yra pagrindiniai dalykai, dėl kurių techninė apžiūra paprastai būna nesėkminga“, – sako specialistas.

Lietuvos techninės apžiūros asociacijos „Transeksta“ direktoriaus pavaduotojas Andrius Glėbus sako, kad dažniausiai trūkumų turi apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai: blogai sureguliuoti artimųjų šviesų žibintai ar naudojami netinkami šviesos šaltiniai.

„Pavyzdžiui, dujų išlydžio šviesos šaltiniai – lemputės „Xenon“ ar LED‘ai – sumontuoti vietoj įprastų kaitrinių lempučių. Kuo senesnė transporto priemonė ir ilgesnis jos eksploatavimo laikas, tuo didesnė tikimybė, kad techninės apžiūros kontrolieriai turės pastabų dėl apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų“, – pasakoja specialistas.

Privalomosios techninės apžiūros Lietuvoje duomenimis, kalbant apie 7–17 m. amžiaus automobilių grupę, 30–35 proc. visų trūkumų susiję su apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisais.

Pasak A. Glėbaus, antra pagal defektų dažnumą turinti transporto priemonės konstrukcijos dalis – ratai ir pakaba.

„Dažniausios priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas. 11–15 m. senumo automobiliuose tokių trūkumų randama daugiausia (~ 20 proc.). Pastebima, nors ir rečiau, klibantys galinės pakabos lankstai. Gana dažnai padangos ir ratai neatitinka techninių reikalavimų, t. y. naudojamos netinkamos padangos arba ratlankiai ir padangos išsikiša už kėbulo ribų“, – sako „Transeksta“ atstovas.

„Sakykime, gal padangų „suvedimas“ ir bus geras, tačiau jei padangos netolygiai nudėvėtos, t. y. vienas šonas labiau nudilęs už kitą, turėsite problemų. Taip pat nereikėtų pamiršti, kad ant vienos ašies turi būti vienodos padangos (pavyzdžiui, Anglijoje gali būti, kad ir visos keturios skirtingos)“, – sako G. Maksevičius.

Trečias pagal dažnumą trūkumas – netvarkinga stabdžių sistema.

„Kaip pagrindines priežastis išskirčiau galinės ašies ratų stabdymo jėgų netolygumą, per mažą stovėjimo stabdžio stabdymo jėgą, menką stabdymo efektyvumą. Kai automobilis sensta, tokių trūkumų daugėja, todėl automobilių valdytojai daugiau dėmesio turėtų skirti stabdžių sistemai prižiūrėti“, – sako A. Glėbus.

„Jeigu yra nenaudojamas stovėjimo stabdis, o žmonės tikrai ne visi linkę jį naudoti, tai, pavyzdžiui, kelerius metus nenaudojant greičiausiai reikės keisti trosą, nes jis būna tiesiog užrūdijęs ir jau nieko neįmanoma padaryti“, – sako G. Maksevičius.

Kiti dažnai pasitaikantys trūkumai:

prasta išmetamosios sistemos techninė būklė;

išklibę vairavimo sistemos lankstai (šarnyrai);

suplyšę lygių kampinių greičių lankstų (šarnyrų) apsauginiai apvalkalai;

sutrūkinėjusios stabdžių žarnelės;

per mažas stabdžių trinkelių antdėklų storis, labai susidėvėję stabdžių diskai;

netvarkingi gabaritiniai žibintai, posūkių rodikliai, valstybinio numerio ženklo apšvietimas (nešviečia, įtrūkę šviesos sklaidytuvai ir pan.);

neveikia stiklo valytuvai ir (arba) plovikliai;

neveikia salono apšildymo ir priekinių stiklų apipūtimo prietaisai;

nepateikiami reikalingi dokumentai.

Vairuotojai bando gudrauti

„Transekta“ atstovas sako, kad būna ir tokių atvejų, kai į techninę apžiūrą atvykę vairuotojai gudrauja – įvairiais būdais bando užmaskuoti automobilių defektus.

„Dažniausiai užfiksuojami saviapgaulės atvejai susiję su automobilio indikatorių, liudijančių apie stabdžių antiblokavimo sistemos ABS ir elektroninės stabilumo kontrolės ESP gedimus, efektyvumo „modifikavimu“ arba „užgesinimu“. Egzistuoja tam tikrų triukų – nuo indikatoriaus lemputės išmontavimo iki elektros instaliacijos permontavimo ir varžų įstatymo, tai leidžia nuslėpti realią padėtį ir suklaidinti tiek TAC kontrolierius, tiek nenaują automobilį perkančius žmones“, – pasakoja A. Glėbus.

Anot specialisto, tas pats pasakytina ir apie oro saugos pagalves: remontuojant automobilius po sudėtingesnių priekinės mašinos dalies deformacijų, „taupumo“ sumetimais saugos pagalvės neįdedamos, tačiau davikliai siunčia signalus, esą su šia sistema viskas gerai“, – pasakoja A. Glėbus.

„Antra populiariausia „gudrybė“ – bandymas užmaskuoti nekokybišką remontą ar intervencijas į katalizatoriaus bakelį. Prireikus keisti šią detalę dėl susidėvėjimo ar po vagystės, neretai paliekamas butaforinis bakelis be teršalus valančios vidinės konstrukcijos“, – sako specialistas.

„Pasitaiko ir tokių atvejų kai susidėvėjusius ar korozijos paveiktus stabdžių sistemos vamzdelius automobilių šeimininkai uždažo, numoję ranka į faktą, kad jie gali bet kurią akimirką neatlaikyti slėgio ir atimti net teorines galimybes mašiną sustabdyti prieš kliūtį“, – teigia „Transekta“ atstovas.

„Jeigu per patikrą gali su pirštu pradurti skylę automobilio kėbule, tai logiška, kad techninė apžiūra bus nepraeita. Būna, žmonės gudrauja – pripučia makroflekso, kokių nors kitų putų. Galima sakyti, daug kas priklauso nuo laimės, bet automobilius tikrina kvalifikuoti specialistai, kurie jau žino žmonių gudrybes, tai dažniausiai tokie triukai neišdega“, – pasakoja G. Maksevičius.

Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

„Transektos“ direktoriaus pavaduotojas sako, kad svarbiausia yra įsisąmoninti, jog techniškai tvarkingo automobilio reikia ne kontrolieriams ar kelių policininkams, bet pačiam savininkui.

„Statistika liudija, kad dėl techninių priežasčių įvyksta apytiksliai 6 proc. incidentų keliuose. Nors dėl kurios nors vienos priežasties eismo nelaimių atsitinka gana retai, avarijas keliuose paprastai lemia keletas dalykų, iš kurių svarbiausias yra žmogiškasis faktorius. Visgi net adekvačiai ir laiku įvertinus pavojus kelyje kartais jų nepavyksta išvengti, nes to padaryti tiesiog neleidžia technika.

Taigi tiek prieš susiruošus į TAC, tiek į bet kurią kasdienę kelionę, reiktų pasirūpinti, kad visos sėdimosios vietos turėtų tinkamai veikiančius saugos diržus, kad padangų slėgis atitiktų gamintojo rekomendacijas ir kad visi ankstesnių apžiūrų metu rasti trūkumai ir neatitikimai būtų pašalinti“, – sako A. Glėbus.

Anot G. Maksevičiaus, vairuotojus galima suskirstyti į dvi kategorijas.

„Tie, kurie važiuoja į techninę apžiūrą ir tada taiso automobilį, kai randamas koks nors pažeidimas, ir tie, kurie yra atsakingi vairuotojai, patys pasitikrina arba prieš tai nuvažiuoja į servisą ir ten tikrina, ar nėra kokių nors problemų“, – sako specialistas.

„Tikrai galėčiau pasakyti, kad senos mašinos, jeigu gerai prižiūrėtos, labai paprastai praeina techninę apžiūrą, nėra jokio išskirtinumo, palyginti su naujais automobiliais“, – teigia serviso direktorius.

Pasak, G. Maksevičiaus, sugriežtinus CO2 dujų reikalavimus, net ir naujesniems automobiliams gali kilti problemų, todėl specialistas pataria prieš važiuojant atlikti techninę apžiūrą pašildyti variklį.

„Naujiems automobiliams nėra jokių išimčių, todėl prieš atliekant techninę apžiūrą reikėtų, kad variklis būtų įšilęs, nes, jei jis būna šaltas, dažniausiai CO2 kiekis nebus normalus“, – aiškina G. Maksevičius.

Kalbėdamas apie pasiruošimą atlikti automobilio apžiūrą, G. Maksevičius išskiria esminius dalykus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį. Pasak vyro, tai paprasčiausi dalykai, tačiau žmonės dažnai juos užmiršta.

„Reikėtų įjungti visus automobilio žibintus ir vizualiai apžiūrėti, kaip jie šviečia, taip pat nereikėtų pamiršti valstybinio ženklo apšvietimo lemputės, galų gale – patikrinti langų skysčio bakelį ir visai nesvarbu, kad dabar lietingas oras, bakelis turi būti pilnas, nes kitaip paspaudus ir nepradėjus purkšti bus traktuojama, kad yra kažkoks gedimas“, – aiškina specialistas.

„Svarbu, kad šviesos būtų sureguliuotos tinkamai, kad atitiktų normą. Būna, senesniuose automobiliuose išdegęs arba subyrėjęs žibinto elementas – neskleidžia tokio spindulio, kokį turėtų. Tokiu atveju dažniausiai reikia keisti ir pačią lempą“, – sako serviso direktorius.

Pravartu patikrinti:

ar veikia langų valytuvai ir plovikliai;

ar pritvirtinta akumuliatoriaus baterija;

ar veikia visi žibintai;

ar padangų protektoriaus rašto gylis ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žiemą – ne mažesnis kaip 3 mm.;

ar veikia garso signalas;

ar veikia saugos diržų (taip pat ir galinių) fiksatoriai;

ar veikia stabdymo žibintai;

ar yra avarinio sustojimo ženklas;

ar yra pirmosios pagalbos rinkinys;

ar yra gesintuvas.

Atvejai, kai tikrinantis pareigūnas gali anuliuoti TA

Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, kad:

1. Neveikia pagrindinis stabdis (vairuotojas juo negali sustabdyti motorinės transporto priemonės arba jos priekabos);

2. Neveikia motorinės transporto priemonės vairo mechanizmas (vairuotojas negali juo valdyti motorinės transporto priemonės);

3. Netvarkingas motorinės transporto priemonės ir priekabos sukabinimo įtaisas (kai tempiama priekaba);

4. Lyjant, sningant arba esant rūkui motorinės transporto priemonės vairuotojo pusėje neveikia stiklo valytuvas;

5. Tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui nedega joks (artimosios, rūko, tolimosios šviesos) motorinės transporto priemonės priekinis kairysis žibintas, o sugedus bent vienam motorinės transporto priemonės arba jos priekabos galiniam gabarito žibintui neveikia avarinė šviesos signalizacija arba motorinės transporto priemonės (arba jos priekabos) gale nėra pritvirtinto avarinio sustojimo ženklo;

6. Motorinės transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180° vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas mažesnis negu 75 proc. (priekinio stiklo) ir 70 proc. (priekinių šoninių ir priekinių durų stiklų);

7. Nuo lapkričio 11 d. iki kovo 31 d. motorinės transporto priemonės, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t ir (arba) jos priekaba (jei priekaboje įrengti stabdžiai) eksploatuojama su padangomis, kurios neskirtos važiuoti žiemą (nepažymėtos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“), motorinė transporto priemonė arba jos priekaba nuo balandžio 11 d. iki spalio 31 d. eksploatuojama su dygliuotomis padangomis arba motorinės transporto priemonės (arba jos priekabos) protektoriaus rašto gylis mažesnis nei nustatyta Techniniuose motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimuose.

8. Motorinės transporto priemonės ir (arba) jos priekabos žibinte panaudotas motorinės transporto priemonės ir (arba) jos priekabos gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis;

9. Stovinčios motorinės transporto priemonės su dirbančiu varikliu skleidžiamo triukšmo lygis viršija nurodytą Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše.

Lietuvos kelių policijos tarnybos vyresnioji specialistė Marija Kazanovič sako, kad pareigūnui atlikus tikrinimą ir nustačius vieną ar kelis nurodytus trūkumus yra surašomas administracinis sprendimas dėl techninių reikalavimų neatitinkančio automobilio ir tokios transporto priemonės vairuotojas toliau eksploatuoti negali.

„Priėmęs administracinį sprendimą, pareigūnas perbraukia techninės apžiūros rezultatų kortelę įstrižai ir jos eilutėje „Išvada“ užrašo „Anuliuota“. Jei automobilio vairuotojas nepateikia techninės apžiūros kortelės, pareigūnas tai nurodo administracinio sprendimo skiltyje „Techninės apžiūros rezultatų kortelės numeris“, – aiškina policijos atstovė.