Buvo nedarbingas daugiau nei mėnesį
Visose oficialiose automobilių bei motociklų sporto varžybose dalyviai gali startuoti turėdami federacijų išduotas metines arba organizatorių siūlomas vienkartines licencijas. Būtina sąlyga licencijai gauti – gyvybės draudimas.
Tačiau pasak „CFMOTO Factory Racing Team“ komandos vadovo Antano Kanopkino, pasitaiko tokių atvejų, kai sportininkai pasirūpina tik pačius minimaliausius reikalavimus atitinkančiu. Tačiau draudimas motosporte – ne tik formalumas. Ir tai puikiai išryškėja nutikus traumai. O pavyzdžių toli ieškoti nereikia.
Komandos narys Adomas Gančierius praėjusių metų pradžioje patyrė incidentą, per kurį krito nuo savo keturračio ir susižeidė. Lenktynininkas buvo išvežtas į ligoninę. Sužalojimai gyvybei nebuvo pavojingi, tačiau lovoje keturratininkui teko praleisti kone mėnesį – skilo kryžkaulis. Keturratininkas šiose varžybose draudėsi gana maža draudimo suma, tačiau atsidūrus tokioje situacijoje gauta išmoka dėl traumos sportininkui atvėrė akis.
„Po kritimo buvau nedarbingas pusantro mėnesio, o iš draudimo gavau 180 eurų. Vaistų išlaidos praktiškai net nepasidengė, nes vien vaistai, kuriuos reikėjo leisti, kainavo 150 eurų. O kur dar kitos reabilitacijos išlaidos, ramentai, vitaminai ir taip toliau. Su viskuo išlaidų turėjau daugiau nei 300 eurų.
Iki tol apie draudimo reikšmę labai negalvodavau – svarbu buvo draudimą tiesiog turėti. O dabar su komanda priėmėme sprendimą, kad reikia turėti gerą draudimą. Nesvarbu, kad ir brangesnį. Nes kai skyla klubas ir stuburo apačios, o gauni 180 eurų, tai nei juoktis, nei verkti. Čia kiekvieno asmeninis reikalas, kokį draudimą sportininkas renkasi, bet mano pasiūlymas būtų šioje vietoje netaupyti“, – sakė Adomas Gančierius.
Draudimas neturėtų būti tik formalumas
Panašų nutikimą turi ir „Enduro“ motociklu lenktyniaujantis Andrius Daunoravičius. Lenktynininkas taip pat turėjo traumą. Ir nors jis tvirtina, kad gautos išmokos užteko padengti gydymo išlaidas, rimtesnio incidento atveju veikiausiai tektų gydytis iš savo kišenės. Motociklininkas pritaria keturratininko Adomo Gančieriaus nuomonei, kad draudimas motosporte privalo būti ne formalumas, o užtikrinta garantija.
„Turėjau metinę licenciją ir buvau apsidraudęs sveikatą šešiems tūkstančiams. Tai ne mažiausia galima suma, bet antroji opcija po mažiausios. Varžybų metu nesuvaldžiau motociklo ir kritau į griovį. Susižeidžiau raktikaulį. Grįžau pats iki finišo, kreipiausi į medikus. Man jie pasiūlė nuvažiuoti į ligoninę. Tauragės ligoninėje peršvietė raktikaulį. Nustatė raktikaulio išnirimą, vieno raiščio plyšimą, kito patempimą. Medikų išrašą nusiunčiau draudimui ir jie man pervedė pinigus. Už tai esu gavęs kiek daugiau nei 300 eurų. Mano atveju tai nebuvo tokia didelė trauma, iš darbo rinkos neiškritau. Pirkau įtvarą, kelis kartus ėjau pas kineziterapeutą. Iš esmės, tai tuos pinigus, kuriuos gavau, juos gydymui ir išleidau. Panaši suma ir gavosi. Tačiau jei tai būtų rimtesnė trauma, nemanau, kad išmoka būtų labai didesnė, nors tuomet išlaidų tikrai būtų gerokai daugiau.
Kol kas naujam sezonui dar nesidraudžiau, bet šiemet tikrai imsiu brangesnį draudimą. Neimsiu kažkokio labai „kosminio“, nes šiam sezonui sėdu į bagį. Ten traumų tikimybė gerokai sumažėja, nes yra saugos lankai, diržai. Saugiau nei ant motociklo. Tačiau traumų būna ir ten, todėl tikrai į draudimą nežiūrėsiu pro pirštus. Mano atveju, kai turėjau tokį atvejį ir turiu šeimą, turiu paskolų, tikrai nepagailėčiau 400-500 eurų už draudimą, jei važiuočiau motociklu“, – kalbėjo Andrius Daunoravičius.
Taupyti savo sveikatos sąskaita – neprotinga
Tai, kad geras draudimas būtinas visiems sportininkams, patvirtino ir UADBB „Perlo draudimo brokeris“ vadovas Nerijus Giedraitis, kuris pats yra motosporto entuziastas: „Visiems profesionaliai, ir netgi, mėgėjiškai, sportuojantiems žmonėms tikrai reikalingas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, kuris padės padengti gydymo išlaidas patyrus ir labai rimtas, ir visiškai nedideles traumas. Medicinos paslaugos ir priemonės dažniausiai yra brangios, todėl draudimas yra priemonė, apsauganti nuo taupymo savo sveikatos sąskaita. Motociklininkams, turintiems mažai papildomų apsaugos priemonių, draudimas ypač aktualus.“
Sužinojusi apie abiejų sportininkų patirtas traumas ir išlaidas, „Perlo draudimo brokerio“ draudimo ekspertė Eglė Alionytė pasidalino kiekvienam sportininkui naudinga informacija.
„Pavyzdžiui, Andriaus Daunoravičiaus traumos atveju, draudimo išmoka siekė 5 proc. nuo draudimo sumos. Jei Andrius būtų pasirinkęs maksimalią, 15 000 Eur, draudimo sumą, jo gauta išmoka būtų siekusi 750 Eur. Išmokos procentai gali skirtis ir patyrus skirtingas traumas. Tarkim lūžus žastikauliui ir pasirinkus maksimalią draudimo sumą, būtų mokama 10 proc. arba kitaip, 1500 Eur, siekianti draudimo išmoka“, – pasakojo draudimo ekspertė.
Eglė Alionytė taip pat pasidalino, kad patyrus traumas, turinčias ilgalaikį poveikį sveikatai, nukentėjusiajam gali būti išmokama ir iki 100 proc. siekianti draudimo išmoka. Patyrus mažesnes traumas – galūnių, šlaunikaulio ar slankstelių lūžius, išmoka svyruoja tarp 15–25 proc. ir daugiau.