40 dienų. Per tiek laiko motociklininkas Karolis Mieliauskas pasiryžo apkeliauti pasaulį. Pirmąją dalį, visą Azijos žemyną, daugiau nei 11 tūkst. km jis tiesiog praskriejo per dvi savaites. Persikėlė į Šiaurės Ameriką ir čia sustojo beveik savaitei. Tiek užtruko „KTM 790 Adventure“ motociklo išlaisvinimas iš muitinės. Visiško atsitiktinumo dėka jį atgavęs su lietuvio pagalba druskininkietis pagaliau vėl sėdo ant savo plieninio žirgo ir išjudėjo į kelią.
Atlikęs techninės priežiūros procedūras milžiniškame KTM motociklų centre lietuvis lėkė į Santa Monikos paplūdimį. Ten baigiasi, o lietuvio atveju – prasideda legendinis „Route 66“ maršrutas į Čikagą.
Nuo Santa Monikos tilto Karolį išlydėjo keli Los Andželo lietuvių bendruomenės atstovai. Ir iš karto jis pateko į Los Andželo eismo spūstis. Pirmieji, arba paskutiniai, priklauso nuo to, iš kurios pusės važiuoji, „Route 66“ maršruto kilometrai – užkištomis Kalifornijos magistralėmis. 6, kartais 8 eismo juostos į vieną pusę. Ir visos perpildytos automobiliais.
„Kairiausia juosta yra vadinama greitąją. Ji pažymėta ženklu 2+, tad ja gali važiuoti tie automobiliai, kuriuose yra du arba daugiau keleivių. Pas mus, Vilniuje yra 4+ juostos. Ir nors čia pakanka dviejų žmonių mašinoje, ta juosta pustuštė. Likusios 5 prigrūstos automobilių, visi važiuoja po vieną“, – amerikietiško eismo subtilybes pradėjo pasakoti keliauninkas iš Druskininkų.
Pasak Karolio, visi tuose keliuose važiuoja susigrūdę ir nors rodai posūkį, niekas nenori įleisti į kitą juostą. Ne dėl to, kad vairuotojai užsispyrę, Kalifornijoje eismas vyksta bene kultūringiausiai visame pasaulyje. Tiesiog automobiliai važiuoja taip arti vienas kito, kad įlįsti neįmanoma. O ir eismo juostos gerokai siauresnės nei pas mus, Europoje.
Miegantys „Tesla“ vairuotojai
Vienintelė išeitis norint persirikiuoti – lysti įžūliai. Tačiau tai – pavojinga. Vietiniai Karoliui davė patarimą kaip persirikiuoti saugiai: tereikia lysti prieš „Tesla“ automobilius. Ir tas patarimas veikia.
„Visi „Tesla“ automobiliai ten magistralėse važinėja autopiloto režimu. Vairuotojai arba miega, arba laikraščius skaito. Tai kai įlendi prieš „Teslą“, mašina pamačiusi kliūtį visada pristabdo“, – juokėsi Karolis, užsiminęs, kad pastarosiomis dienomis iš „Teslos“ vairuotojų juokiasi visa Amerika, mat kažkoks fotografas paskelbė didelį albumą su pašaliniais veiksmais prie vairo užsiimančiais „Teslų“ vairuotojais.
Skiriasi ir kelių eismo taisyklės. Sankryžose su STOP ženklu, prie kurio yra prierašas „All away“ negalioja dešinės rankos taisyklė, ten pirmumą turi tas, kuris prie juostos sustoja pirmasis. Sankryžose prieš šviesoforų nėra žalių rodyklių posūkiams į dešinę. Ten tiesiog leidžiama sukti į dešinę degant raudonam signalui. Negalima kirsti geltonų dvigubų ištisinių linijų, bet jei yra noras pasukti į kairę, balta ištisinė linija leidžia tą daryti.
„Rusijoje stebino, kad magistralės viduryje, kur nutiestas naujas asfaltas viduryje kelio gali būti duobė, gali būti nukritusi padanga, kas yra pavojinga. O Kalifornijos magistralėse stebina šiukšlės. Čia labai populiarūs pikapai, žmonės juose vežioja visokiausią šlamštą ir jis tikriausiai išbyra. Tad galima viduryje magistralės sutikti kad ir grėblį“, – pasakojo K. Mieliauskas.
Kelių kokybė nebloga, bet Lietuvoje – geresnė. Nors eismo srauto magistralėse daug, jis juda 110-130 km/val. greičiu. Tokiu srautu juda ir vilkikai.
„Route 66“ aukso amžiuje ir dabar
Karolis per Ameriką nuo Los Andželo iki Čikagos važiuoja legendiniu „Route 66“ keliu. Tai grubiai 4 tūkst. km ilgio kelias per centrines Amerikos lygumas. Atidarytas 1926 metais greitai tapo pagrindine transporto arterija tarp Šiaurės rytų JAV pakrantės, Kanados ir Kalifornijos bei Meksikos.
Jo aukso amžius prasidėjo ketvirtame penktame dešimtmetyje per didžiąją ekonominę krizę, kai „Route 66“ keliu iš rytų Amerikos į Kaliforniją keliavo šimtai tūkstančių žmonių geresnio gyvenimo ieškoti. „Route 66“ tapo vienu svarbiausių Amerikos greitkelių, palei jį susikūrė įvairiausia infrastruktūra, ten gyvenę žmonės praturtėjo. Kelyje burbuliavo milžiniški V8 varikliai, pakelės buvo nušviestos neoninėmis motelių iškabomis. Tačiau 1985 metais, kai lygiagrečiai „Route 66“ kelio buvo atidaryta plati magistralė, aukso amžius baigėsi.
„Dabar „Route 66“ kelyje labai daug apleistų namų, pavienių pašiūrių ir laužynų, daug paliktų surūdijusių automobilių, viskas tiesiog merdi. Vietinių gyventojų nedaug, sukiojasi tik vienas kitas turistas“, – įspūdžius pasakojo K. Mieliauskas, kuris tarp tų kelių turistų sutiko ir estus.
Atstumai tarp degalinių dideli, o šiose benzinas kainuoja dvigubai brangiau nei bet kur kitur. Aplink benzino kolonėles – brangūs moteliai ir valgyklos. Transporto srautas čia praėjusiame amžiuje sumažėjo drastiškai, tad ir ten išlikę verslai gyvena sunkiai, paslaugos kainuoja brangiai.
Pirmosiomis dienomis Karolis važiuoja dykuma. Oro temperatūra bent jau pavėsyje – 36 laipsniai karščio. Vėjas nemažas, tačiau jis pučia karštą orą.
„Gamtos galybė ir didybė – neįtikėtina. Kaip ir Sibire, važiuoju per niekur, nesimato nei pradžios nei pabaigos. Smagu, kad didžiąją dalį rekomenduojamų vaizdų, kalnų matau vos pasukdamas šalmą, tad nesijaučiu, kad daug ką praleidžiu nesustodamas. Lygiagrečiai kelio beveik visą laiką eina geležinkelio bėgiai, o jais važiuoja neįtikėtino ilgio traukiniai“, – įspūdžiais toliau dalinosi Karolis Mieliauskas.
Laiko lietuvis nešvaisto ir Čikagą tikisi pasiekti per kelias dienas. Ten – dar vienas susitikimas su Lietuvių bendruomene, dar vienas asmeninis kvietimas 2021 metais atvykti į Druskininkuose vyksiančias pasaulio lietuvių sporto žaidynes ir toliau į Niujorką. Iki rugsėjo 27-osios Karolis turi grįžti į Druskininkus. Tuo metu šis kurortas minės turizmo dienas.