Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ ekspertai dalinasi pačiais įdomiausiais vairavimo įstatymais, kuriuos reikėtų žinoti keliaujant į kitas šalis.

Per balas – iš lėto

Tikriausiai ne vienam praeiviui teko patekti į nemalonią situaciją, kai per lietų dideliu greičiu skriejantis automobilis juos aptaško. Jungtinėje Karalystėje tokie neatsakingi vairuotojai gali sulaukti administracinės baudos.

Priklausomai nuo aplinkybių, jiems gali grėsti bauda nuo 100 iki 5000 svarų sterlingų, o už piktybinių situacijų sukėlimą gali būti skiriami ir baudos taškai. Panašus įstatymas galioja ir Japonijoje.

Nulinė tolerancija triukšmui

Šveicarai itin gerbia nakties ramybę ir turi daugybę triukšmą ribojančių įstatymų. Pavyzdžiui, nuo 22 val. vakaro iki 7 val. ryto Šveicarijoje draudžiama stipriai trenkti automobilio dureles, variklio gaubtą ar bagažinės dangtį.

Gyvenamuosiuose rajonuose vairuotojams taip pat draudžiama stipriai akseleruoti ir taip trikdyti miestiečių ramybę. Sustojus prie šviesoforo, privaloma išjungti variklį.

Keisčiausi eismo įstatymai – JAV

Daugiausiai keistų automobiliams skirtų įstatymų galioja JAV. Jongstouno mieste, Ohajaus valstijoje baudžiama už tai, jog baigėsi degalai. Miesto valdžia taip siekia paskatinti vairuotojus pasirūpinti reikiamu degalų kiekiu bake, kad užgesę automobiliai neblokuotų kelių, sankryžų bei nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams. Toks įstatymas taikomas ir Vokietijoje.

Naujajame Džersyje itin griežtai kontroliuojama vardinių numerių išdavimo tvarka. Jei vairuotojas buvo pagautas apsvaigęs ar baustas už neatsakingą vairavimą, jam 10 metų atimama galimybė užsisakyti vardinius numerius.

Delavero valstijoje esančioje Fenviko saloje draudžiama savo transporto priemonėje miegoti, persirenginėti ar virti valgį.

Eismas Geležinio Vilko gatvėje

Vairuojant – jokių pašalinių veiksmų

Pašaliniai veiksmai vairuojant gali trukdyti tinkamai valdyti automobilį, todėl kai kurios šalys bando apsaugoti vairuotojus nuo jų pačių. Štai Kipre draudžiama valgyti ir gerti vairuojant automobilį.

Draudžiama iškišti galūnes

Tolimojoje Australijoje vairuotojams draudžiama vairuoti iškišus per langą ranką ar kokią kitą kūno dalį. Šiuo įstatymu siekiama užkirsti kelią įvairioms nelaimėms, kuomet automobilis prasilenkia su kitomis transporto priemonėmis.

Vienintelė išimtis taikoma, kai neveikia automobilio posūkių signalai ir vairuotojas nori pranešti kitiems eismo dalyviams apie planuojamą manevrą.

Vaizdo registratoriai toleruojami ne visur

Šveicarijoje draudžiama vaizdo registratoriumi filmuoti eismą visą laiką, įjungti jį galima tik norint užfiksuoti svarbius kelyje vykstančius įvykius. Filmuojami žmonės taip pat turi būti informuoti, kad jų veiksmai bus fiksuojami. Kaip tai įgyvendinama praktikoje, turbūt sunku atsakyti ir patiems šveicarams.

„Nors vienos šalys leidžia vairuotojams naudoti vaizdo registratorius, siekiant įrodyti eismo įvykio aplinkybes, kitose – vaizdo registratorių naudojamas smarkiai kontroliuojamas arba išvis draudžiamas. Tiems, kurie keliauja su automobiliuose įrengtais vaizdo registratoriais, reikėtų pasidomėti tų šalių įstatymais. Dažnai reikalaujama, kad vaizdo registratoriaus objektyvas būtų uždengtas dangteliu“, – sako „carVertical“ automobilių rinkos ekspertas Matas Buzelis.

Bene griežčiausiai šiuo klausimu nusiteikusi Portugalijos teisėsauga – fiksuoti kitus eismo dalyvius draudžiama, o pačios kameros net negalima turėti automobilyje. Naudoti vaizdo registratorius taip pat draudžiama Liuksemburge, tačiau juos bent jau galima turėti automobilyje.

Vokietijoje ir Belgijoje vaizdo registratoriai leidžiami, tačiau įstatymai itin aiškiai apibrėžia vaizdo medžiagos naudojimą, siekiant apsaugoti filmuojamų asmenų privatumą.

Pokalbiams automobilyje ne vieta

Vieša paslaptis, kad reikšminga dalis eismo įvykių kelyje įvyksta dėl elementaraus žioplumo arba dėmesio stokos. Siekiant sumažinti avarijų skaičių šalyje, 2015 m. Prancūzijoje įvestas įstatymas draudžiantis vairuojant naudotis ausinėmis.

Įstatymo autorių manymu, telefonu kalbantis vairuotojas net ir naudodamas laisvų rankų įrangą, negali sutelkti viso dėmesio į vairavimą bei rizikuoja sukelti avariją. Toks pat draudimas taikomas ir kitų transporto priemonių vairuotojams, įskaitant ir dviratininkus.

Eismas

Naudotis keliais galima tik tam tikromis dienomis

Siekiant kovoti su didžiuliais automobilių srautais, Filipinų sostinėje Maniloje kontroliuojama, kuriomis savaitėmis dienomis galima važinėti tam tikrais keliais. Priklausomai nuo to, ar automobilių valstybiniai numeriai baigiasi lyginiu skaičiumi, ar nelyginiu, jiems draudžiama važiuoti bendro naudojimo keliais pirmadieniais nuo 7 val. iki 19 val. Tiesa, kai kurie vairuotojai apeina šį įstatymą naudodami du automobilius ir kelionei rinkdamiesi tą, kuriuo konkrečią dieną leidžiama važiuoti.

Azijos šalyse esama ir daugiau bandymų riboti automobilių judėjimą. Pavyzdžiui, Džakartoje, Indonezijoje, kai kuriose gatvėse ir keliuose leidžiama važiuoti automobiliu tik jei viduje keliauja bent trys asmenys. Tokiu būdu norima neapkrauti gatvių tuščiomis transporto priemonėmis.

Įpareigoja rūpintis automobilio švara

Keliaudami Rumunijoje vairuotojai turėtų reguliariai pasirūpinti automobilio švara. Jei policijos pareigūnai pamatys, jog transporto priemonės langai nešvarūs ir gali trukdyti matomumui, vairuotojui bus skirta bauda.

Įstatymas neapibrėžia, kokio nešvarumo langai užtraukia administracinę baudą ir kiekvieną atvejį eismo priežiūros pareigūnai vertina individualiai.

Saugos diržas reikalingas ne visada

Estijoje žiemą įrengiami specialūs ledo keliai, kuriais tam tikrose vietose leidžiama kirsti vandens telkinius bei greičiau pasiekti savo kelionės tikslą. Įstatymai griežtai reguliuoja keliavimą ledu ir reglamentuoja, koks yra saugiausias būdas važiuoti šia danga. Draudžiama lenkti kitas transporto priemones, o keisčiausia tai, jog visos kelionės metu draudžiama segėti saugos diržą.

Naudotis ledo keliais galima tik šviesiu paros metu, o matomumas turi būti ne mažesnis nei 300 metrų. Ūkanotą dieną, kai matomumas siekia keliasdešimt metrų ar mažiau, važiuoti ledo keliais draudžiama.

„Nors reikalavimas nesegėti saugos diržo važiuojant ledu gali skambėti keistai, tačiau įvykus nelaimei ir automobiliui įlūžus, neprisisegęs vairuotojas turi didesnę tikimybę išsigelbėti“, – sako M. Buzelis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją