Tyrime apžvelgti tik tie įvykiai, kuriuose žūdavo arba smarkiai nukentėdavo į avariją patekę žmonės ir kuriuose dalyvaudavo bent vienas sunkvežimis.
Sunkvežimių avarijų tendencijos
17 proc. eismo įvykių, kuriuose žūsta žmonės, dalyvauja ir sunkvežimiai. 90 proc. tokių avarijų lemia žmogiškosios klaidos, tiesa, dažniau dėl to būna kalti ne sunkvežimių vairuotojai. Populiariausios vairuotojų klaidos kuomet į avarijas patenka sunkvežimiai – blogas matomumas ir kitų eismo dalyvių greičių ir trajektorijų neįvertinimas. Apie 20 proc. avarijų, kuriose atsiduria sunkvežimiai, įvyksta nakties metu.
Tolimųjų reisų ir regioninių sunkvežimių avarijų charakteristikos yra beveik panašios. Iš esmės skiriasi tik du aspektai. Regioniniai sunkvežimiai dažniau patenka į avarijas, kuriose dalyvauja ir neapsaugoti eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai, motociklininkai), tačiau daug rečiau atsiduria avarijose, kuriose nėra kitų transporto priemonių.
Jei kalbėtume apie visas Europoje vykstančias mirtimi arba sunkiais sužalojimais pasibaigusias avarijas, įvairiose šalyse nuo 15 iki 25 proc. jas sukelia leistiną alkoholio normą viršiję vairuotojai. Tarp sunkvežimių vairuotojų šis rodiklis siekia tik 0,5 proc.
Avarijų priežastys
Išskiriamos trys pagrindinės sunkvežimių avarijas sukeliančios priežastys: vairuotojas, transporto priemonė, aplinka.
30 proc. avarijų nulemia aplinka. Tai – slidus kelias, blogas matomumas ir t.t. Apie 10 proc. lemia transporto priemonės techniniai aspektai ar problemos. Dažniausiai tai būna prastos padangos, blogai veikiantys stabdžiai ar juodosios dėmės. Vairuotojų faktorius sudaro apie 90 proc. avarijų. Tai dėmesio trūkumas, blogas esamos situacijos įvertinimas. Įvyksta ir nemažai avarijų, kuomet visi šie faktoriai būna svarbūs. Pavyzdžiui: per didelis techniškai netvarkingo sunkvežimio greitis esant blogam matomumui.
Daugiau nei 7 tūkst. žmonių žūsta ir apie 100 tūkst. būna sužalota avarijose su sunkvežimiais Europos Sąjungos keliuose kasmet. Ištyrus dauguma šių avarijų, nustatyti pagrindiniai jų tipai, į kuriuos itin atsižvelgiama gerinant eismo saugumą ir kuriant saugius sunkvežimius.
Avarijos, kuomet nukenčia sunkvežimio vairuotojai ar/ir keleiviai
Įvairūs šaltiniai teigia, kad avarijose, kuriose dalyvauja sunkvežimiai, 15-20 proc. sunkiai sužeistų ar žuvusiųjų sudaro sunkvežimyje buvę žmonės. Pusė iš jų patenka į avarijas, kuriose be sunkvežimio nebūna kitų eismo dalyvių, o 30 proc. atvejų tai būna dviejų sunkvežimių susidūrimas. 5 proc. avarijų įvyksta susidūrus su lengvaisiais automobiliais. Sunkvežimių vairuotojams tokiu atveju pavojus dažniausiai iškyla jei po susidūrimo jų transporto priemonė virsta arba nurieda nuo kelio. 45 proc. susidūrimų su lengvaisiais automobiliais baigiasi sunkvežimio apsivertimu ar nuvirtimu ant šono. Beveik visi šie incidentai įvyksta užmiestyje esant ne mažesniam nei 70 km/val. greičiui.
Tikimybė anksti ryte nuriedėti nuo kelio yra apie 13 kartų didesnė nei kitu paros metu.
Kodėl tiek daug susižaloja arba žūsta sunkvežimio vairuotojų, kuomet šie nesusiduria su kitomis transporto priemonėmis? Iki šiol didele problema išlieka saugos diržų naudojimas. Jei visi sunkvežimių vairuotojai naudotų saugos diržus, būtų buvę apie 50 proc. mažiau rimtų sužalojimų ir žūčių tokių avarijų atvejais.
Avarijos, kuomet nukenčia lengvųjų automobilių vairuotojai ir keleiviai
Avarijose, kuriose dalyvauja sunkvežimiai nuo 55 iki 65 proc. visų žuvusių ar sunkiai sužeistų sudaro lengvųjų automobilių vairuotojai.
Apie 15 -25 proc. žuvusiųjų arba sunkiai nukentėjusiųjų avarijose su sunkvežimiais sudaro neapsaugoti eismo dalyviai (pėstieji, dviratininkai ar motociklininkai). Beveik visais tokių avarijų atvejais (75 proc.), kuomet žūsta ar sunkiai sužeidžiami žmonės, sunkvežimis bent vienu ratu pervažiuoja per neapsaugotus eismo dalyvius.
Susidūrus sunkvežimiui ir neapsaugotam eismo dalyviui sunkūs sužalojimai yra dažnesni už lengvus. Paprastai tokiu atveju sunkvežimių vairuotojai nenukenčia. Tokių avarijų metu sunkvežimiai beveik visada važiuoja į priekį (81 proc.). Susidūrimo su pėsčiaisiais atveju 60 proc. jų buvo kalti dėl eismo įvykio. Beveik visos tokios avarijos įvyksta miestų teritorijose dienos metu ir esant geram matomumui bei geroms eismo sąlygoms. Išimtis susijusi tik su motociklininkais. Du trečdaliai sunkvežimių ir motociklininkų avarijų įvyksta užmiestyje.
Kuomet sunkvežimiai susidurdavo su pėsčiaisiais, beveik pusės tokių avarijų (48 proc.) metu pėstieji buvo nubloškiami ne daugiau kaip 5 m. Tai įrodo, kad tokių avarijų metu greičiai būna maži.
Avarijos, kuomet išvažiuojama iš eismo juostos
Tokio tipo avarijos sudaro apie 10 proc. sunkvežimių avarijų. Tačiau jos sudaro apie 40 proc. atvejų, kuomet sunkiai sužalojami ar žūsta sunkvežimių vairuotojai. Oro sąlygos įtakoja apie 10 proc. tokių avarijų. Jos dažniausiai įvyksta esant geram matomumui ir tiesiuose keliuose.
88 proc. atveju iš savo juostos išvažiuoja sunkvežimiai kurių bendroji masė didesnė nei 18 t. Tokio tipo avarijose sunkvežimių greitis dažniausiai (83 proc.) būna didesnis nei 70 km/val.
73 proc. į tokias avarijas patekusių sunkesnių nei 12 t bendrosios masės sunkvežimių buvo 3 ašių. 21 proc. – dviejų, 6 proc. turėjo keturias ar daugiau ašių.
Atsitrenkimas į priešais važiuojančią transporto priemonę – esant greičio ribojimams
91 proc. avarijų atvejų sunkvežimių bendroji masė būna didesnė nei 12 t. 27 proc. jų būna su 2 ašim, 68 su trimis. Likę 5 proc. būna su keturiomis ar daugiau ašių. Dažniausiai tokios avarijos įvyksta esant geroms eismo sąlygoms kelio ruožuose, kuriuose greitis apribotas iki 50 km/h arba 70 km/h.
Avarijos dėl neatidumo
Sunku tiksliai įvertinti, kiek eismo įvykių įvyksta dėl vairuotojų neatidumo, tačiau tyrėjai sutinka, kad jų būna tikrai daug. Šias avarijas galima skirstyti į dvi kategorijas: kuomet vairuotojas yra pavargęs ir nesugeba tinkamai susikoncentruoti arba kuomet vairuotojo atidumo lygis yra pakankamas, tačiau jį trikdo pašaliniai dirgikliai.
Tokias avarijas dažniausiai galima atskirti pagal tai, kad nėra arba labai vėlai atsiradusios stabdymo žymės, incidento vieta dažniausiai būna po ilgos tiesios kelio atkarpos ar artėjant vairavimo valandoms prie pabaigos.
Didelis kiekis avarijų, kurios įvyksta dėl vairuotojų kaltės, lemia tai, kad sunkvežimių gamintojai itin daug dėmesio skiria pagalbinių aktyvių saugos sistemų kūrimui: važiavimo juostos sekimo, vairuotojo nuovargio stebėjimo, sunkvežimio stabilumo ir matomumo gerinimo, perspėjimo apie šalia esančius kitus eismo dalyvius.