Alkoblokų nebus: po tragiškos avarijos „CityBee“ ieško kitų sprendimų

Pastaruoju metu automobilių dalijimosi paslauga „CityBee“ saulaukia išskirtinai daug dėmesio. Deja, dažniausiai įmonės vardas dabar linksniuojamas dėl plačiai nuskambėjusios tragiškos avarijos, kurią sukėlė neblaivus klientas. Reguodama į kylantį nepasitenkinimą „CityBee“ į automobilius pradėjo dėti vienkartinius alkotesterius. Tačiau, panašu, kad diegti alkoblokų, neleidžiančių aktyvuoti automobilio neblaiviam asmeniui, įmonė neketina, o „ieško kito ilgalaikio sprendimo“.

Ieško sprendimo

„CityBee“ vadovas Lukas Yla pirmadienį teigė, kad įmonė ieško sprendimų, kaip užkirsti kelią girtiems klientams sėsti prie automobilių vairo.

„Pagrindinis mūsų tikslas yra rasti ilgalaikį sprendimą, kuris užkirstų kelią neblaiviems vairuotojams sėsti prie „CityBee“ automobilio vairo. Deja, tačiau nė viena automobilių dalinimosi platforma pasaulyje neįsidiegia dabar egzistuojančios alkoblokų technologijos dėl jų nepritaikomumo masinei paslaugai.

„CityBee“ automobiliais atliekama apie 4000 kelionių per dieną, virš 100 tūkst. kelionių per mėnesį. Plėtojame technologinį sprendimą, kuris užkirstų kelią neblaiviems vairuotojams bei leistų ir toliau patogiai naudotis mūsų paslauga atsakingiems naudotojams. Tai šiuo metu yra mūsų prioritetas. Kai sprendimas bus paruoštas, jį pristatysime visuomenei“, – DELFI sakė L. Yla.

Anot įmonės vadovo, per 2017 metus Lietuvoje buvo sulaikyti 10 tūkst. neblaivių vairuotojų, tačiau tik 12 iš jų – už „CityBee“ automobilio vairo.

„Tokių atvejų „CityBee“ bendruomenėje netoleruojame ir smerkiame, o tokius vairuotojus iškart blokuojame savo sistemoje visam laikui. Manome, kad neblaivūs vairuotojai yra didelė problema Lietuvos keliuose ir esam pasiruošę prisidėti prie problemos sprendimo. Įgyvendinus sprendimą informuosime, jeigu bus kainodaros pakeitimai“, – žada L. Yla.

Praeitą savaitę „CityBee“ klientai gavo laiškus, kuriuose informuojama apie kai kuriuose automobiliuose įdėtus vienkartinius alkotesterius. Tačiau privalomos tvarkos jais pasinaudoti, suprantama, nėra.

„Kol ieškome ilgalaikio sprendimo, skatiname vairuotojų sąmoningumą, todėl „CityBee“ automobiliuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išdėliojome kelis šimtus vienkartinių rinkoje egzistuojančių alkotesterių, kad vairuotojas galėtų pasitikrinti, ar nekelia grėsmės aplinkiniams. Tačiau skatiname vairuotojus, jeigu yra bent kažkokia abejonė, ar jis gali vairuoti, ar ne, rinktis kitą keliavimo alternatyvą ir skatinti nulinę toleranciją vairavimui išgėrus savo aplinkoje. Nesvarbu, ar išgerta „tik“ viena taurė, ar daugiau – alkoholis negali būti derinamas su vairavimu“, – DELFI teigė „CityBee“ vadovas.

Kainodara nesikeis

Neretai „CityBee“ automobilių vairuotojai sulaukia dėmesio ir dėl didelio greičio. Pasigirdo komentarų, kad kompanijos kainodaroje tiesiog automatiškai užkoduotas „skatinimas“ paskubėti, nes „CityBee“ paslaugos kaina priklauso nuo to, kiek laiko naudositės automobiliu.

„Kalbant apie „CityBee“ kainodarą, automobilių dalijimosi arba trumpalaikės automobilių nuomos verslas atsirado kaip sprendimas, kuris suteikia patogią alternatyvą nuosavam automobiliui – naudotis tik tada, kada jo reikia – tai yra mokėti tik už automobilio naudojimosi laiką. Pagal pasaulio transporto statistiką, nuosavas automobilis prastovi apie 90 proc. laiko nenaudojamas, nors jį įsigyjant mokama 100 proc. vertė. Tad „CityBee“ kainodara paremta įmonių, teikiančių automobilių dalijimosi paslaugą, praktika visame pasaulyje.

Tai yra, tą patį automobilį gali panaudoti daugiau vartotojų – eksploatuoti automobilį tik tada, kai jo reikia. Jei klientas mokėtų tik už kilometrus, tada jis gali pasiimti automobilį, laikyti jį „kuo arčiau savęs“ – prie namų (kad ir savaitę), o susimokėti tik už nuvažiuotus kilometrus, taip neleisdamas kitiems vartotojams jo pasiimti. Tad pasikartosime, jog tokia kainodara buvo pasirinkta pagal 7-10 metų patirtį turinčių įmonių, kurios teikia automobilių dalijimosi paslaugą visame pasaulyje“, – įmonės kainodaras logiką paaiškino L. Yla.

„CityBee“ vadovas nesutinka, kad mokestis už naudojimosi laiką gali skatinti vairuotojus viršyti greitį ir taip sutaupyti laiką ir pinigus. Įmonė neketina pereiti prie mokesčio už nuvažiuotus kilometrus, kaip yra su taksi verslu.

„Kainodara ir paslauga Lietuvoje bei kitose šalyse praktiškai identiška, tačiau per daugelį metų nebuvo susidurta su problema, kad tokia kainodara skatintų agresyvesnį vairavimą. Kainodara visiškai nekoreliuoja su chuliganišku vairavimu.

Detaliau kalbant apie greičio viršijimą, pavyzdžiui, jei chuliganiškai vairuojantys „CityBee“ automobilius klientai nepasitaiso po įspėjimo, jie yra blokuojami mūsų sistemoje ir praranda teisę naudotis paslauga. Manome, kad tokie vairuotojai neturėtų būti mūsų bendruomenės nariais. Juk vairuotojas staiga nepakeičia savo vairavimo įpročių dėl to, kad vairuoja „CityBee“ automobilį – tai veikiau jau susiformavusi vairavimo kultūra. Gaila, kad kai kurie asmenys dėl tokio vairavimo sukelia ne tik sau problemų, tačiau ir teršia mūsų bendruomenės vardą“, – tikino L. Yla.