Oficialiais duomenimis, kasmet Lietuvos rinkoje patiekiama apie 25-30 tūkst. tonų alyvos, tačiau surenkama ir sutvarkoma mažiau nei penktadalis – apie 5 tūkst. tonų. Manoma, kad didelė dalis panaudotos alyvos yra utilizuojama netinkamai – išmetama į konteinerius ar išpilama, o dalis – sudeginama.
2017-ųjų sausio 1 d. įsigaliojęs Administracinių nusižengimų kodeksas numato sankcijas už alyvos deginimą ar perdavimą asmenims, neturintiems teisės tokių atliekų tvarkyti. Už alyvos deginimą numatyta iki 540 eurų atsakomybė, už perdavimą teisės tvarkyti neturintiems asmenims – iki 560 eurų.
Automobilių servisams už neteisėtą alyvos panaudojimą gresia dar didesnės baudos, kai kuriais atvejais galinčios siekti net 6 tūkst. eurų, tad šioje srityje situacija pastaraisiais metais gerėja.
„Statistikos, kiek bendrai parduota alyvos, mes neturime ir ja viešai niekas nesigiria. Tačiau gamintojai bei importuotojai, kurie tinkamai vykdo savo pareigas, deklaruoja parduotus kiekius. Matant duomenis aiškiai matoma, jog sutvarkoma yra apie 20 proc., kai atliekų tvarkymo strateginiame plane siektinas kiekis yra 30 ir daugiau procentų“, – sako Rita Zdanevičienė, AGIA direktorė.
Atliekų surinkėjai taiko mokestį, tad prieš kelerius metus naudota alyva dar turėjo pridėtinę vertę ir jos utilizavimas nieko nekainuodavo. Tačiau sumažėjus naftos kainoms, alyvos pridavimas surinkėjams tapo nuostolingas – vienos tonos utilizavimas servisams kainuoja apie 150 eurų.
Nesurenkamos alyvos žala yra ilgalaikė. Jeigu neatiduodama perdirbėjams, ji paprastai yra sudeginama, išmetama į buitinių atliekų konteinerius ar tiesiog išpilama ant žemės. Kiekvienais metais regioniniai aplinkos apsaugos departamentai vykdo akcijas „Garažiukas“, kurių metu tikrina įmones, vykdančias transporto remonto darbus.
Šiemet Kauno regione nuo spalio 3 iki lapkričio 4 dienos vykdytos akcijos metu buvo tikrinamos Kauno regiono mažos įmonės, garažuose ar kitose vietose atliekančios autotransporto techninę priežiūrą, ardymą ar panašią veiklą. Jos metu buvo patikrinti 52 ūkio subjektai, 50 fizinių asmenų ir nustatyta 18 pažeidėjų. Jiems surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, o baudų paskirta už 795 eurus.
Naudotos alyvos likučiuose gausu pavojingų ir pakenkti galinčių medžiagų. Deginant tokias atliekas, išsiskiriančios kietosios dalelės nusėda į atmosferą, pakliūva į žemės paviršių, užteršia dirvožemį bei gruntinius vandenis.
Tokia pati žala sukuriama ir atsikratant likučių kitais būdais – išmetant panaudotas talpas į buitinius konteinerius, nuleidžiant į kanalizaciją, drenažo sistemą ar tiesiog išliejant ant žemės. Tokiais atvejais nukenčia visi: nuo gyvūnų ir augalų iki pačių žmonių. Į organizmus patekusių kietųjų alyvoje esančių metalų poveikis išryškėja ne iškart – jie ilgainiui gali sukelti vėžinius susirgimus ar lemti kitus sveikatos sutrikimus.
AGIA užsakymu „Sprinter Research“ atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad tik vienas iš keturių Lietuvos vairuotojų žino, jog alyvos atliekos yra pavojingos aplinkai – kur kas didesnė dalis prie sveikatai ir gamtai kenksmingų atliekų priskiria tik padangas ar akumuliatorius. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dauguma vairuotojų alyvą palieka autoservise, tačiau vos 14 proc. jų teigė, kad automobilio techninę priežiūrą atliktų kitur sužinoję apie netinkamą jų pasirinkto serviso atliekų naudojimą.
Automobilių savininkai iš servisų neturėtų pasiimti pakeistos alyvos, nes ja privalo pasirūpinti techninę priežiūrą vykdančios įmonės. Savarankiškai alyvą keičiantys gyventojai turėtų ją pristatyti į stambių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles. Tokių aikštelių sąrašas skelbiamas Aplinkos apsaugos ministerijos interneto puslapyje.
AGIA pavojingąsias automobilių atliekas iš gyventojų surenka organizuojamų akcijų metu. Daugiau informacijos apie organizuojamas akcijas ir kaip tinkamai tvarkyti tokias atliekas galima rasti www.agia.lt arba info@agia.lt.