Atsiras Kelių eismo taisyklėse
Vienas iš pakeitimų, kuris bus įtrauktas į Kelių eismo taisykles – elektrinio paspirtuko apibrėžimas. Iki šiol nebuvo aiškaus apibrėžimo, kas yra elektrinis paspirtukas ir kokios Kelių eismo taisyklės jam turėtų galioti. Tad pakeitimais nustatyta, kad tiek elektriniai paspirtukai, tiek elektriniai riedžiai, riedlentės ir panašiai, bus apibendrintos, kaip mikrojudumo priemonės varomos elektra ir skirtos važiuoti vienam asmeniui.
Tikslus apibrėžimas skambės taip: „Elektrinė mikrojudumo priemonė – vienam asmeniui važiuoti skirta elektra varoma transporto priemonė (elektrinis paspirtukas, elektra varomas riedis, elektra varoma riedlentė, elektrinis balansinis vienratis ir pan.), kurios didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, didžiausiasis projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/val., o atskaitos taško aukštis, jeigu vairuotojui įrengta sėdimoji vieta, ne didesnis kaip 540 mm. Neįgaliųjų vežimėliai prie elektrinių mikrojudumo priemonių nepriskiriami“.
Visų šių mikrojudumo priemonių vairuotojams galios tos pačios Kelių eismo taisyklės, kuriose numatyta, kad jų vairuotojai galės naudotis šaligatviais, išskyrus savivaldybės tarybos ar jos įgalioto asmens nustatytose vietose.
Toks sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu, pasak pasiūlymo rengėjų, savivaldybių tarybos išvengs didelės administracinės ir finansinės naštos, nes turės būti ženklinami ne visi šaligatviai ir gatvės, kur galima važiuoti, o tik tos vietos, kur eismas bus draudžiamas.
Buvo teigiama, kad tai ypač aktualu mažesnėms savivaldybėms, kuriose nėra intensyvaus eismo šaligatviuose ir nėra poreikio nustatyti prievolę dviračiais, motoriniais dviračiais ir elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis važiuoti gatvėmis.
Įsigalioja draudimai
Elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis bus leidžiama važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, dviračių juostomis, dviračių takais, kelkraščiu, gyvenamojoje zonoje ne jaunesniems kaip 16 metų asmenims, o ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims – tik išklausiusiems mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą.
Gyvenamojo namo kieme elektrine mikrojudumo priemone važiuojančių asmenų amžius nebus ribojamas, tačiau jaunesnius kaip 10 metų asmenis privalės prižiūrėti suaugęs asmuo.
Važiuodamas važiuojamąja kelio dalimi, elektrinės mikrojudumo priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba šios priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas.
Važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba kai blogas matomumas, elektrinės mikrojudumo priemonės priekyje turės degti baltas šviesos žibintas, o gale – raudonas šviesos žibintas, šios priemonės vairuotojas privalės dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
Jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalės būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Svarbu pabrėžti, kad į kelio apibrėžimą įtraukiami visi takai ir gatvės. KET numatyta, kad „Kelias – eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją kelio dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias kelio juostas“.
Vyresniems kaip 18 metų vairuotojams numatytas reikalavimas dėvėti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą, bus privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi.
Jeigu važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku ar šaligatviu ženklinimo linijomis bus paženklinta dviračių eismui skirta šio tako ar šaligatvio dalis, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai privalės važiuoti tik ja ir kuo arčiau jos dešiniojo krašto.
Pagal priimtas pataisas, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams bus draudžiama:
- važiuoti važiuojamąja kelio dalimi, jeigu įrengti dviračių takai;
- važiuoti pėsčiųjų takais, per pėsčiųjų perėjas;
- važiuoti automagistralėmis ir greitkeliais;
- vežti keleivius, kirsti kelią tam nepritaikytose vietose;
- vežti, vilkti ar stumti krovinius, kurie trukdo vairuoti arba kelia pavojų kitiems eismo dalyviams;
- būti velkamiems ar vilkti kitą transporto priemonę;
- važiuoti įsikibus į kitą transporto priemonę;
- važiuoti nelaikant bent viena ranka vairo;
- važiuoti didesniu kaip 20 km/val. greičiu, o važiuojant pėsčiųjų ir dviračių eismui skirtu taku, kelkraščiu arba šaligatviu pro pat pėsčiąjį – didesniu kaip 7 km/val. greičiu.
Seimas taip pat suteikė savivaldybių taryboms teisę apriboti elektrinių mikrojudumo priemonių statymą tam tikrose vietose.
Seimas priėmė ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, pagal kurias minėtų taisyklių nesilaikymas elektrines mikrojudumo priemones vairuojantiems asmenims užtrauks baudą nuo 20 iki 40 eurų, o vairavimas neblaiviam – nuo 80 iki 200 eurų.
Savivaldybėms nebeliks motyvacijos
Tiesa, įstatymo pataisas teikęs Seimo narys Julius Sabatauskas teigė, kad daugiau naudos iš šių pakeitimų būtų buvę tuo atveju, jei būtų pritarta priminiam siūlymui įstatymiškai drausti elektrinių paspirtukų eismą šaligatviuose, mat palikus šį klausimą spręsti savivaldybėms, skirtinguose miestuose gali būti nustatyta skirtinga tvarka, o kita vertus, anot politiko, tokia tvarka nemotyvuos savivaldybių daugiau investuoti į dviračių takų plėtrą, kurie būtų skirti susisiekimui miestuose.
„Dabar gali gautis, kad kiekvienoje savivaldybėje tvarka bus skirtinga. Mano siūlymas buvo nustatyti įstatymu, kad pagal Kelių eismo taisykles būtų numatyta, kuriose vietose šiomis judumo priemonėmis važiuoti galima, deja, viskas nuėjo kita kryptim. Tai reiškia, kad kiekviena savivaldybė gali nuspręsti savaip, o svarbu, kad tai visiškai nemotyvuoja savivaldybių rūpintis tiek dviračiams, tiek elektriniams paspirtukams reikalinga infrastruktūra“, – komentavo J. Sabatauskas.
Anot jo, savivaldybės ir toliau galės neskubėti įrengti dviračių takų, kad visas dviratininkų, elektrinių paspirtukų ir kitų mikrojudumo priemonių vairuotojų srautas galėtų judėti jais, o ne kartu su pėsčiaisiais. Jis atkreipė dėmesį, kad didžioji problema ir kyla būtent dėl kylančio pavojaus keliaujantiems pėsčiomis.
„Dauguma dviračių takų miestuose vis dar yra turistinės paskirties ir driekiasi aplink miestą ir apylinkes, tačiau tokių takų, kurie būtų skirti susisiekimui mieste, vis dar labai trūksta. O tokia tvarka leidžia savivaldybėms ir toliau nesukti galvos dėl naujų takų“, – sakė J. Sabatauskas.
Sprendimų ėmėsi dar prieš priimant įstatymą
Vilniaus miesto administracijos direktorius Adomas Bužinskas teigė, kad draudimas elektriniais paspirtukais važiuoti kai kuriose gatvėse, Vilniuje įsigaliojo jau nuo birželio 1 dienos, o toks pakeitimas, anot jo, miestiečių buvo sutiktas gana palankiai.
„Kol kas uždraudėme eismą trijose gatvėse – Vilniaus, Pilies ir Savičiaus g. ir jaučiame, kad šie pokyčiai miestiečių buvo pasitikti gana pozityviai. Dėkojame Seimui, kad Įstatymu įtvirtino savivaldybėms galią spręsti diegti tokius ribojimus. Kadangi Įstatymas įsigalioja tik nuo kitų metų, turime pakankamai laiko nuodugniai įvertinti situaciją mieste ir pasiruošti priimti daugiau sprendimų“, – teigė A. Bužinskas.
Nors judriausias pėsčiųjų eismas vyksta centre ir Senamiesčio gatvelėse, savivaldybės atstovai teigė, kad visiškai uždrausti paspirtukininkų eismo šiose zonose neketina, vis dėlto, jau rengia planą, kaip pažaboti kitas, su elektrinių paspirtukų keliamu chaosu, kylančias problemas.
„Senamiestyje, dalyje Naujamiesčio ir dalyje Šnipiškių vasaros metu numatoma įrengti specialiai elektriniams paspirtukams pažymėtas stovėjimo vietas, kuriose dalijimosi platformų paslaugomis besinaudojantys el. paspirtukų vairuotojai privalės palikti nuomojamus paspirtukus“, – aiškino savivaldybės atstovas.
A. Bužinskas taip pat pabrėžė, kad tokios pataisos netaps priežastimi sėdėti rankas sudėjus ir nebeįrengti naujų dviračių takų, mat jų plėtra, anot savivaldybės administracijos direktoriaus, vyksta kasmet.
„Vilniaus miesto savivaldybei pastaruosius metus tikrai netrūko motyvacijos tiesiant dviračių takus, nepaisant konkrečių įstatymų priėmimo ar tai, kaip tai atrodo kai kuriems Seimo nariams. Dviračių takų plėtra Vilniaus mieste vykdoma nuolat, kasmet siekiama nutiesti bent 20 km naujų kokybiškų takų, kurių jau turime daugiau kaip 150 km. Šiemet žadama esamą dviračių takų tinklą papildyti dar 25 km trasų. Siekiame žingsnis po žingsnio artėti prie vientiso takų tinklo suformavimo, kad nuo taško A iki taško B Vilniuje susisiekti būtų ne tik patogu, bet ir saugu“, – komentavo A. Bužinskas.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį, kad naujasis reglamentavimas, kurį ketvirtadienį įteisino Seimas, lemia tai, kad elektrinių paspirtukų naudojimas griežtėja daugeliu aspektų: amžiaus cenzu, apsaugos priemonių naudojimu, galios ribojimu, greičio ribojimu ir kt. Anot jo, savivaldybėms įgyvendinant pokyčius, aktualiausi du momentai.
„Tai eismas šaligatviais ir parkavimas. Seimas paliko daug erdvės šiuos klausimus spręsti pačioms savivaldybėms. Ties šiomis priemonėmis – eismo ribojimo konkrečiais šaligatviais ir dedikuotomis parkavimo zonomis – daugiausiai dirbsime, ieškodami tinkamiausių sprendimų. Kadangi Įstatymas įsigalioja kiek vėliau, turime laiko pasirengimui. Tiesą sakant, tą pradėjome dar prieš priimant Įstatymą“, – sakė A. Bužinskas.
Įstatymo pakeitimai įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 dienos.