Tarp teigiamai atsakiusių respondentų vienareikšmiškai lyderiauja vyrai, kurių net 91 proc. pasakė galintys pakeisti padangą, kai taip atsakiusių moterų buvo tik 29 proc. Šį įgūdį dažniau turi kvalifikuoti darbininkai – 70 proc., ir 30–39 m. amžiaus grupės apklaustieji – 64 proc.
„Džiugu, kad net 6 iš 10 Lietuvos gyventojų nutikus nelaimei kelyje galėtų pasikeisti padangą, tačiau stiebtis dar yra kur, nes likusiems keturiems šio gebėjimo trūksta. Ypač moterims, kurių tik trečdalis gali pasigirti įgūdžiu pakeisti automobilio padangą. Tiesa tokia, kad nemalonios situacijos kelyje nutinka pačiu netinkamiausiu metu, važiuojant vieniems, tad labiau panaudojamo „extra“ įgūdžio kelyje negalėčiau sugalvoti“, – rezultatus komentuoja tyrimą užsakiusios bendrovės „Moller Auto“ pardavimų vadovas Baltijos šalyse Matīss Gibolis.
Daugiausiai tarp negalinčių pakeisti padangos yra moterų – 36 proc., studentų – 33 proc., ir vyriausių, 60–74 m. amžiaus, apklausos dalyvių – 26 proc.
„Jei automobilio padangą reikia pakeisti ar laikinai suremontuoti visiškai netikėtoje situacijoje, pavyzdžiui, kai ji staiga plyšta kelyje, akivaizdu, kad vairuotojas gali pasitikėti tik savo jėgomis. Ypač jei taip atsitinka retai apgyvendintoje vietovėje, automobilis neturi KASKO draudimo ir į draudimo polisą neįtrauktos papildomos pagalbos kelyje paslaugos, tenka ilgai laukti vilkiko ir pan. Todėl šie įgūdžiai būtini visiems vairuotojams, nepriklausomai nuo jų lyties. Galbūt ateityje šių įgūdžių mokymas turėtų būti įtrauktas ir į vairavimo mokyklų programas praktiniu lygmeniu, o ne tik teorijoje“, – įžvalgomis dalijasi M. Gibolis.
Pasak jo, sugadinus automobilio padangą kelyje, visgi ne visada būtina iš karto ją keisti ar kviesti vilkiką.
„Pavyzdžiui, tais atvejais, kai padanga yra nuleista, galima pasinaudoti padangų skysčio balionu – juo reikėtų užpildyti tuščią padangą per jos vožtuvą, tada į ją pripumpuoti oro. Po šios procedūros rekomenduojama atlikti 20 m bandomąjį važiavimą į abi puses, kad padangoje esantis skystis išsisklaidytų. Tiesa, reikėtų atsižvelgti į tai, kad po to į artimiausią servisą su pripildyta skysčio padanga galima važiuoti tik iki 80-ties km per valandą greičiu. Kita alternatyvi galimybė – naudoti padangų remonto putas, padedančias užsandarinti pažeistas vietas“, – aiškina „Moller Auto“ atstovas.
„Norstat“ ir „Moller Auto“ apklausoje rugpjūčio mėnesį dalyvavo 1000 šalies gyventojų nuo 18 iki 74 m. amžiaus.