Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas Vaidas Gricius teigė, kad palyginus 2021 metų ir 2022 metų duomenis, matomas nusiskundimų augimas, mat per praėjusius metus dėl galimai netinkamos degalinių veiklos buvo gauta 12 tokių skundų, o šiemet vien per pusė metų tokių skundų užregistruota 15.
„Yra akivaizdus suaktyvėjimas, tačiau mūsų nuomone tai labiausiai lemia padidėjusios degalų kainos. Vartotojai labiau atkreipia dėmesį ar įsipylė degalų tiek, kiek norėjo įsipilti. Dažniausiai žmonės skundžiasi, kad į mažesnės talpos baką įpylė daugiau degalų, pavyzdžiui, kad į 40 litrų baką įpylė 45 litrus degalų. Tačiau svarbu įvertinti kelis dalykus, kuriuos dažnai pamiršta vartotojai. Techninėse specifikacijose nurodyta degalų talpos apimtis dažniausiai būna pateikiama neįtraukiant numatyto rezervo, kuris reikalingas siekiant išvengti nelaimių keičiantis temperatūrai ir slėgiui degalų bake.
V. Gricius teigė, kad gavę tokį skundą, inspekcijos darbuotojai pirmiausia patikrina degalinėje naudojamos matavimo priemonės yra metrologiškai patikrintos, mat jos gali būti eksploatuojamos tik esant galiojančiai patikrai. Anot jo, periodinė patikra turi būti atliekama kiekvienam degalinėje esančiam degalų pistoletui. Tiesa, svarbu ir tai, kad degalinėje nebūtų pažeistos plombavimo schemos, kadangi pastebėjus jų pažeidimus galima daryti prielaidą, kad sudaromos sąlygos klastoti duomenis.
V. Gricius pabrėžė, kad šiemet tiriant skundus nebuvo išaiškinta atvejų, kad degalinės užfiksuota dozavimo pažeidimų, kad vartotojams degalų būtų įpilama mažiau ar daugiau nei deklaruojama. Tiesa, anot specialisto, dvejose deglinėse buvo užfiksuota plombavimo schemų pažeidimų, tačiau sukčiavimo „nusukant“ vairuotojams svarbius degalų mililitrus – nepastebėta.
„Plombos būna atvirame ore, todėl pasitaiko atvejų, kad jos nurūdija ar būna pažeistos kitų aplinkos veiksnių. Pasitaiko visko, todėl kartais tokie pažeidimai yra susiję su degalinių darbuotojų neatidumu“, – komentavo V. Gricius.
Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas teigė, kad visi tokie skundai, kada juos pateikęs žmogus nurodo ir savo duomenis, privalo būti nagrinėjami ir ištiriami, o po procedūrų tyrimo rezultatai perduoti ir skundą pateikusiam asmeniui. Kiek kitokia situacija, jei skundas pateikiamas anonimiškai, mat tuomet inspekcija atsižvelgdama į gautus duomenis pati nusprendžia ar pradėti patikrinimą, ar ne.
Vis dėlto, V. Gricius teigia, kad dabar degalinės stengiasi būti teisingos tiek savo, tiek kliento atžvilgiu ir gudrauti nesistengia. Tiesa, jis prisiminė, kad anksčiau šiokių tokių gudravimo atvejų būdavo užfiksuojama.
„Yra numatyta leistina 0,5 proc. paklaida tiek vartotojo, tiek degalinės naudai. Istorijoje buvo nemažai atvejų, kai degalinės sureguliuodavo degalų pylimo įrangą taip, kad būtų išlaikyta leistina paklaida jų naudai. Tai reiškia, kad 0,5 proc. nuo užpilto degalų kiekio vairuotojams „įkapsėdavo“ mažau, o tai yra po 5 ml nuo kiekvieno litro. Tokia paklaida leistina, tačiau, kaip minėjau, anksčiau ji, kaip taisyklė, būdavo nukreipta degalinių naudai. Tačiau svarbu pabrėžti, kad taip buvo anksčiau. Dabar, pastarųjų tikrinimų metu, šios paklaidos nebeliko, tai reiškia, kad įranga yra sureguliuota ypač tiksliai, jog paklaida būtų nulinė ir nebūtų taikoma nei vartotojo, nei degalinės naudai. Darome išvadą, kad verslas tampa sąmoningesnis ir labiau stengiasi atliepti vartotojų poreikius ir dirbti sąžiningai“, – aiškina V. Gricius.
Inspekcijos viršininko teigimu, užfiksavus sukčiavimo atvejų degalinėms numatytos ir baudos nuo 300 iki 5000 eurų arba 3 proc. nuo apyvartos. Tiesa, pastaruoju skaičiavimu bauda negalėtų viršyti 15 tūkst. eurų.
Daugiau žiūrėkite vaizdo reportaže: