Ar vis dar madinga apie policiją pranešti ilgosiomis šviesomis?

Ar įmanoma su kitais vairuotojais bendrauti naudojant savo automobilio žibintus? Atsakant į šį klausimą ne vienas pasakys – taip. Ir kaip vieną to pavyzdžių paminės ilgųjų šviesų mirksėjimą, tokiu būdu vairuotojus perspėjant apie kelyje stovinčius policijos pareigūnus. LRT.lt kalbinti ekspertai pastebi, kad tokia praktika nyksta, o tai lemia vairuotojų kultūros ir sąmoningumo didėjimas.

Mirksinčių mažėja

Situacijų, kai iš priekio atvažiuojantis automobilio vairuotojas signalizuoja ilgosiomis šviesomis, taip parnešdamas apie pakeliui patruliuojančius policijos pareigūnus, mažėja. Tą pastebi tiek policija, tiek ir vairavimo profesionalai.

„Policijos pareigūnų praktika rodo, kad transporto priemonių vairuotojai taip elgiasi gana retai“, – LRT.lt teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyresnioji specialistė Marija Kazanovič.

Kad situacija pasikeitusi, pripažįsta ir vairavimo instruktoriai.

„Iš esmės tokių vairuotojų mažėja, tačiau to priežastis gali būti aktyvesnis bendravimas socialiniuose tinkluose. Ten jie randa panašią informaciją“, – svarsto vairavimo mokyklos „Draiveris“ instruktorius Sigitas Pudžemys.

Jam pritaria ir vairavimo mokyklos „Vairuotojų ruošimo centras“ instruktorius Gintautas Bertašius.
„Dabar, kiek važiuoju, praktiškai nebepastebiu [tokių atvejų]. Tikriausiai išeina iš mados šis dalykas. Keičiasi vairavimo kultūra ir savimonė“, – svarsto G. Bertašius.

Psichologė Eglė Masalskienė pastebi, kad anksčiau vairuotojai tokią praktiką naudojo todėl, kad jie ir policijos pareigūnai buvo skirtingose barikadų pusėse, egzistavo priešprieša.

„Kai žmogus su kuo nors solidarizuojasi, stengiasi padėti. Tokioje situacijoje mes, kaip vairuotojai, buvome vienoje pusėje, o policija – kitoje. Tuomet vairuotojai stengėsi vieni kitiems padėti, įspėti, nes policija buvo laikoma kontrolės priemone, o kontrolės žmonės vengia.

Tačiau kodėl dabar tokių perspėjimų mažėja? Manau, kad pradedama solidarizuotis ne su vairuotojais, kurie yra priešprieša policijai, bet su saugaus eismo šalininkais. Tuomet policija tampa tavo draugu, o nedrausmingi vairuotojai – priešu“, – mintimis dalijasi E. Masalskienė.

Keičiasi ir policijos, ir vairuotojų kultūra

Policija puikiai supranta, kodėl anksčiau vairuotojai tokiu būdu, galima sakyti, kovojo prieš juos. Prieš 10–15 metų vykdyta policijos pareigūnų darbo kultūra nepatiko vairuotojams, nes kartais ji asocijavosi su mėginimu nubausti, o ne vykdyti prevenciją.

„Galime teigti, kad tokia „kultūra“ daugiau asocijuojasi su ankstesniais metais, kai pasitaikydavo policijos pareigūnų, dirbančių, sakykime, neviešai – „pasislėpusių krūmuose“. Todėl vairuotojai solidarizuodamiesi įspėdavo vieni kitus apie kelių policijos pareigūnus.

Šiuo metu policija naudoja ne tik viešąjį, bet ir neviešąjį ar mišrųjį patruliavimo būdus, bet, nepaisant to, yra gerai matoma ir pastebima. Žinoma, akcentuojame ir tai, kad didėja eismo dalyvių sąmoningumas, gerėja eismo dalyvių tarpusavio bendravimo kultūra“, – pastebi M. Kazanovič.

Tačiau dar viena priežastis, kodėl keičiasi vairuotojų įpročiai ir mąstymas, yra natūralus visuomenės tobulėjimo procesas.

„Pagal spiralinę dinamikos teoriją, panašiai kaip auga žmogus, taip vystosi ir visuomenė. Pavyzdžiui, pirmoji yra trimečio vaiko fazė, kai jis su viskuo kariauja. Po to seka mokyklinuko fazė, kai jis taikosi prie taisyklių ir supranta, kad geriau jų laikytis. Galiausiai, subrendusioje fazėje pradeda vadovautis savo protu ir sprendimus priima savarankiškai. Lygiai taip pat kaip visuomenėje, taip ir tarp vairuotojų. Pavyzdžiui, trimečio fazės vairuotojas yra toks, kuris prieš visus kovoja kumščiais, kuris galvoja, kad tik kvailiai nevažiuoja greitai. Toks vairuotojas apie policiją mėgins perspėti, nes jis kovoja prieš juos“, – LRT.lt pasakoja E. Masalskienė

Mirksėti ar nemirksėti?

Vairavimo instruktorius S. Pudžmys sako, kad ruošdamas būsimus vairuotojus visada su jais pasikalba apie tai, kada kitus vairuotojus perspėti ilgosiomis šviesomis yra tikslinga, o kada ne. Jis pateikia ir pavyzdį, kaip toks, iš pirmo žvilgsnio, solidarumo ženklas gali padaryti „meškos paslaugą“.

„Pavyzdžiui, važiuos apsvaigęs vairuotojas, jis gali nusukti į kitą kelią, bet važiuodamas į medį atsitrenks ar sukels kitokį eismo įvykį. Galbūt važiuos vairuotojas, neturintis vairuotojo pažymėjimo ar su techniškai netvarkinga transporto priemone.

Todėl galime turėti daugiau bėdų įspėdami kitus, nes policija nesustabdys pavojų keliančio vairuotojo ir gali būti neigiamų pasekmių“, – LRT.lt teigia S. Pudžmys.

Būsimus vairuotojus ruošiantis vairavimo instruktorius G. Bertašius atvirai sako, kad kartais ilgosiomis šviesomis pamirksi. Tačiau tikrai ne dėl to, kad kitus vairuotoju perspėtų apie tai, kad pakeliui jie gali sutikti policijos pareigūnus.

„Kartais būna tokia mintis, kad jeigu atlekia kažkas beprotišku greičiu, tai toks gestas priverčia sumažinti greitį. Pats esu gyvenvietėje taip padaręs, nes važiavo automobilis dideliu greičiu ir mirksėjau jam. Vairuotojas sumažino greitį“, – pavyzdį, kad tokią priemonę galima naudoti kaip prevenciją pateikia G. Bertašius.

Psichologė tokiuose veiksmuose nieko blogo neįžvelgia.

„Taip, tai galima laikyti tam tikra manipuliacija, bet ji ne juodoji, o baltoji. Juk ne blogų, o gerų ketinimų vedamas žmogus tai daro“, – tokių veiksmų nekritikuoja E. Masalskienė.Nepaisant to, kokių intencijų vedamas vairuotojas pamirksėjo ilgosiomis šviesomis, policijos atstovai teigia, kad šviesos prietaisų naudojimas yra aiškiai reglamentuotas Kelių eismo taisyklėse. Už netinkamą jų naudojimą gali grėsti ir bauda.

„Policijos pareigūnams suteikta teisė tokiems vairuotojams skirti nuobaudą. Gali būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalis. Už tokį nusižengimą gali būti skirtas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 12 eurų“, – perspėja M. Kazanovič.

Pašnekovė pažymi, kad netinkamas šviesos prietaisų naudojimas gali sukelti eismo įvykį, tačiau neabejingumas, noras įspėti apie pavojingą situaciją kelyje ir mandagumas yra vertinami teigiamai.