Vairuotojams tarsi padėti turinčios technologijos, pavyzdžiui, padedančios neišklysti iš reikiamos juostos, laikytis saugaus atstumo nuo kitų automobilių, perspėjančios apie pavojingas eismo sąlygas ir aktyvuojančios stabdžius priešais kliūtį, jau nebelaikomos prabangos automobilių privilegija – jos sparčiai diegiamos paprastose mašinose. Reikalas tas, kad, kaip ir už viską gyvenime, už gerus dalykus anksčiau ar vėliau tenka susimokėti. Šiuo atveju ta mokama kaina – blogėjantys vairavimo įgūdžiai.
„Taip, turime nemažai nuogąstavimų, stebime vykstančius procesus. Viskas, ką mes darome, norėdami palengvinti vairavimo patirtį ir supaprastinti procesą, daro savotišką meškos paslaugą – vairuotojai pradeda prie vairo elgtis aplaidžiau“, – tvirtina „Insurance for Highway Safety“ vadovas Adrianas Lundas.
Tiems automobilių gamintojams, kurie bando spręsti prastėjančių vairavimo įgūdžių problemą, tenka nemenka našta ir atsakomybė. Per pastaruosius dvejus metus mirčių Jungtinių Valstijų keliuose skaičius išaugo 14 proc. 2016 metais JAV keliuose žuvo daugiau nei 40 tūkst. žmonių.
Nors dažniausiai tragedijos priežastimi tampa greičio viršijimas ir intensyvesnis automobilių srautas, labai svarbų vaidmenį atlieka ir negalėjimas susikaupti prie vairo. Jungtinių Valstijų pareigūnų paviešintoje statistikoje akivaizdžiai matoma, jog žmonės pernelyg kliaujasi technologijomis, ir be reikalo atsipalaiduoja: vairuodami jie pradeda rašyti trumpąsias žinutes ar naršyti internete. Kitaip tariant, vairuotojai ima vis labiau pasitikėti naujomis technologijomis, o tam tikrai ne visada yra pagrindo.
Šalutiniai poveikiai
Automobilių gamybos pramonė ne juokais nerimauja dėl populiariausių diegiamų naujovių šalutinių poveikių ir visais įmanomais būdais ieško būdų, kaip įtraukti vairuotojus į procesą ir atitraukti nuo išmaniųjų telefonų, sako „AlixPartners LLP“ konsultantas Markas Wakefieldas.
„Galite teikti pirmenybę konservatyviam dizainui ir akcentuoti saugumą, o ne patogumą, bandydami apsaugoti klientus pačius nuo savęs, ir to tikrai reikia, bet tikėtis, kad tokios taktikos imsis visa pramonė, būtų naiviau nei naivu. Taip, jūs būsite teisūs, džiaugsitės ramia sąžine, tačiau automobilio parduoti greičiausiai nepavyks“, – konstatuoja M. Wakefieldas.
„Toyota Motor Corp.“ atstovai sako puikiai suprantantys, kad naujos technologijos neabejotinai keičia žmonių vairavimo įpročius ir netgi inicijavo tyrimų, į kuriuos įtraukė pagrindinius universitetus, padedančių pamatyti bendrą pasikeitimų vaizdą.
Rizikingas elgesys
„Apie kokį rizikingą elgesį mes kalbame? Ar tai bus žmonių noras išbandyti savo naujo automobilio galimybes? “, – per interviu sakė „Toyota Collaborative Safety Research Center“ vadovas Chuckas Gulashas.
Nors ir ne visada elgiasi protingai, naujų automobilių savininkai neabejotinai supranta galimą riziką. 57 proc. tyrime dalyvavusiųjų (iš viso pasirinkti 847 respondentai) teigia, kad vairuotojams talkinančios technologijos, bėgant laikui, niekais pavers net ir labiausiai patyrusių vairuotojų įgūdžius.
„Nėra ir negali būti jokių abejonių – technologijos vairuotojus verčia tingesniais ir mažiau dėmesingais. Dauguma šiai dienai naudojamų technologijų persipina su pagrindiniais vairavimo įgūdžiais, tad vieną dieną vairuojantis asmuo nori nenori pradeda jausti menkesnę atsakomybę, o tai gali baigtis tragedija“, – sako „Kelley Blue Book“ atstovas Mike‘as Harley‘is.
Mičigano universiteto atskleistas tyrimas labai aiškiai parodė, kad būtent toks procesas šiuo metu ir vyksta. Akademikai neseniai ėmėsi studijos, kurios metu aiškinosi, kiek vairuotojų naudojasi objektų, esančių už žmogaus regos lauko, fiksavimo sistemomis, kurios tiek garsiniu, tiek šviesos signalu perspėja apie plika akimi nematomą, bet grėsmę galintį sukelti kitą automobilį. Tyrimo metu pavyko išsiaiškinti, kad vis mažiau vairuotojų, persirikiuodami iš vienos eismo juostos į kitą, bent akimirkai pasižiūri į veidrodėlį.
Pavojingas pasitikėjimas
Apklausos parodė, kad žmonėms šiokį tokį transporto priemonės autonomiškumą užtikrinančios priemonės labai patinka, nes padeda atsikratyti dalies streso ir praskaidrina ilgų kelionių monotoniją. Nepaisant to, naujų sprendimų siūloma laisvė pavojinga, nes skatina vairuotojus manyti, jog technologija gali savarankiškai priimti teisingiausią sprendimą, ir kištis paprasčiausiai nėra reikalo. Platformoje „YouTube“ skelbiamas ne vienas vaizdo įrašas, kuriame drąsos ir kvailumo nestokojantys vairuotojai įsitaiso ant automobilio galinės sėdynės, esą labai sumaniai pergudravę technologiją manyti, kad jų rankos ant vairo.
Nė žalio supratimo
„Pačiame primityviausiame lygyje klientai neturi nė žalio supratimo, kaip veikia šios sistemos, nes neretai jos pavadintos skirtingai, veikia taip pat skirtingai“, – sako „American Automobile Association“ automobilinių sistemų inžinerijos ir pramonės skyriaus vadovas Gregas Brannonas.
Nors valdžia ir ragina tiek automobilių gamintojus, tiek priežiūros institucijas rasti bendrą kalbą dėl standartinių ir visiems suprantamų iš dalies autonomiškų sprendimų parametrų ir terminų jiems vadinti, toks reikalavimas nesutampa su automobilių gamintojų troškimu rinkai pristatyti unikalią produkciją ir trūks plyš išsiskirti iš konkurentų.
Kai kurie automobilių gamintojai po truputį pradeda rizikuoti klientų saugumu, norėdami sukurti įvaizdį, kad jų automobiliai labiau pažengę, akcentuoja M. Wakefieldas, ir leidžia ilgam iš rankų paleisti vairą, o tai iš tikrųjų labai pavojinga.
„Pati mintis, kad vairą iš rankų galima paleisti 15 sekundžių, o automobilis pats viską kontroliuoja, yra ne tik nerealu, bet ir labai pavojinga. Be to, nebūkime naivūs – jeigu vairuotojas 15 sekundžių paleidžia vairą, tuo metu jis neabejotinai užsiima kita veikla“, – tvirtina „Insurance for Highway Safety“ vadovas A. Lundas.
Instrukcija vairuotojui
Vairuotojams neretai labai sunku suprasti, ką tiksliai gali ir ko negali vairavimą palengvinantys technologiniai sprendimai, kurių vis daugiau siūlo gamintojai. Instrukcijose informacija pateikiama pernelyg aptakiai (tokių atsargumo priemonių imasi korporatyviniai advokatai, nenorintys savo klientų įvilioti į teisinės atsakomybės spąstus), paaiškina G. Brannonas.
A. Lundas perspėja ir dar apie vieną riziką: esą vairuotojai taip įpranta prie pagalbos, jog, persėdę prie senesnio automobilio ar išsinuomotos transporto priemonės vairo, pamiršta, kad čia jiems niekas nepadės.
Net ir persėdęs į mašiną, kur tokia pagalbos sistema įdiegta, vairuotojas neturėtų atsipalaiduoti – priklausomai nuo gamintojo, jos galimybės skiriasi.