Prie motociklų gatvėse reikia įprasti
„Išriedėdami į gatves po pertraukos ir vairuodami sezoniškai, dalis motociklininkų, dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų stokoja įgūdžių. Pusmečio ar ilgesnis laikotarpis, nedalyvaujant eisme, gali tapti avarijų priežastimi, todėl saugus ir atsargus vairavimas, ypač sezono pradžioje, yra būtinas. Po pertraukos itin svarbu tinkamai atnaujinti vairavimo įgūdžius bei keliuose elgtis atsakingai”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige” Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Draudikas atkreipia dėmesį, kad ypač atidūs automobilių vairuotojai turėtų būti persirikiuodami, išvažiuodami iš šalutinių gatvių ir kirsdami sankryžas. „Dėl mažesnių gabaritų motociklas yra sunkiau pastebimas, todėl kyla susidūrimo pavojus. Vairuotojai, prieš atlikdami persirikiavimo ar posūkio manevrą, kai Kelių eismo taisyklės reikalauja duoti kelią kitiems eismo dalyviams, turėtų atidžiai įvertinti situaciją“, – pasakoja A. Gučius.
Draudimo bendrovės atstovas pataria nepasikliauti nuojauta apie artėjančio motociklo greitį. „Jei matote atvažiuojančią šią transporto priemonę ir turite duoti jai kelią, taip ir padarykite. Dėl mažų motociklo gabaritų sunkiau įvertinti link jūsų artėjančio motociklo greitį, todėl automobilių vairuotojai neretai surizikuoja bandydami spėti atlikti manevrą prieš motociklą, bet, deja, tokia rizika gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Motociklininkai taip pat turėtų prisiminti, kad kiti eismo dalyviai, ypač sezono pradžioje, yra atpratę nuo motociklų gatvėse, todėl pirmosiomis savaitėmis reikėtų pasirinkti ne leistiną, o saugų važiavimo greitį. Būti geriau matomais kelyje padės ryškiaspalvė apranga, šviesą atspindinti liemenė“, – patikina draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Važiuojant pagrindiniu keliu, kuriame daug išvažiavimų iš šalutinių gatvių, pasak A. Gučiaus, svarbu nepasikliauti tik Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pirmumo teise, reikėtų stebėti išvažiuojančių iš šalutinių kelių vairuotojų elgesį ir pasiruošti reaguoti.
Dviračiai ir paspirtukai pavojingi išvažiavimuose
Draudimo žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad kovą eismas tampa aktyvesnis ir dėl dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų sugrįžimo.
„Dviračiams ir paspirtukams pritaikytų takų tinklas sparčiai didėja, miestuose šie takai dažnai kertasi su nereguliuojamais išvažiavimais iš kiemų ir kitų teritorijų. Šios sankirtos – didžiausio pavojaus vieta. Pagal KET, išvažiuodamas ar įvažiuodamas į šalia esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus, jei kerta jų judėjimo kryptį. Tačiau, deja, ši taisyklė neretai pamirštama, todėl šiose vietose vairuotojams reikėtų ypatingai atidžiai įvertinti situaciją, įsitikinti, kad prie susikirtimo neartėja dviratininkas ar paspirtukininkas, ir tik tuomet tęsti manevrą“, – pataria A. Gučius.
Pasak jo, eismo saugumui itin svarbi pačių žmonių, vairuojančių paspirtuką ar dviratį, atsakomybė. „Nors ir kaip norėtųsi lėkti su vėjeliu, reikėtų rinktis saugų važiavimo greitį, vengti pavojingų manevrų ir pagalvoti ne tik apie savo pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria draudikas. Jis atkreipia dėmesį, kad šalmas, kaip ir dviratininkams, paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų. Tačiau saugumo sumetimais jį reikėtų dėvėti ir vyresniems.
A. Gučiaus teigimu, dviratininkams svarbu būti matomiems, ypač kol vakarai nėra ilgi. „Važiuojant tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos, o gale – raudonos spalvos žibintas. dviratininkas turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais“, – pataria draudimo bendrovės atstovas.
„Gjensidige” užsakymu „NielsenIQ” atliktos reprezentatyvios Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, šalmo, važiuodami paspirtuku arba dviračiu, niekada nedėvi 32 proc. apklaustųjų.
Pasak A. Gučiaus, šių transporto priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Kelių eismo taisyklėse pabrėžiama, kad dviratininkai ir paspirtukininkai, važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3-7 km/h), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.