„Grožėtis spalvingu rudeniu leidžiant laiką gamtoje ar tiesiog pro automobilio langus – smagus užsiėmimas. Tačiau vairuotojams būtina žinoti, kad drėgnos kelio dangos ir prikritusių lapų derinys reiškia padidintą riziką, kuri pernelyg dažnai nuvertinama. Jei vairavimas lyjant ar iškritus pirmajam sniegui savaime reikalauja didesnio atidumo, ir vairuotojai tai žino, įvažiavus į lapais nuklotą kelio ruožą savisaugos instinktas irgi turėtų įsijungti automatiškai. Įveikti tokią atkarpą – tas pats kas važiuoti sniegu padengtu keliu“, – teigė draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marekas Ernestas Goliančikas.
Pasak jo, rizika dar labiau padidėja užmiesčio keliuose, ypač tose atkarpose, kuriose aktyviai juda žemės ūkio technika, o lapai maišosi su užneštu purvu.
„Jei miestuose gatvės sistemingai prižiūrimos ir valomos, tai krašto keliai, ypač miškingose vietovėse, rudenį tampa verti juodosios dėmės statuso. Tuose šalies keliuose, kuriuose aktyviai juda žemės ūkio technika, kelias padengiamas dar ir purvu, žemės sąnašomis, todėl slystelėti čia nesilaikant saugaus greičio ir atstumo – vieni juokai“, – perspėjo specialistas.
Ruduo, draudikų teigimu, – avaringiausias laikas šalies keliuose ir ši tendencija nesikeičia metai iš metų.
„Dukart daugiau aplamdytų automobilių – tokia lietuviško rudens chaoso keliuose kaina. Avaringumas vienoda trajektorija juda kiekvieną rudenį. Nuo rugsėjo pradžios rytais eismo įvykių skaičius šokteli dvigubai, o pakilęs avaringumo lygis išsilaiko ir spalį, rodo ilgamečiai mūsų duomenys. Dėl išaugančio avaringumo kaltas ne tik itin intensyvus eismas, bet ir gamtos sąlygos: vėstantys orai, dažnas lietus, besiformuojantys rūkai ir trumpėjančios dienos“, – aiškino specialistas.
Anot jo, norint išvengti eismo įvykių didžiausia atsakomybė tenka patiems vairuotojams.