Akcentuojama, kad atvėsus orams reikėtų važiuoti atsižvelgiant ne į leistiną, o į saugų greitį. Nemažai vairuotojų šio patarimo nepaiso ir, išvažiavę į užmiestį, akceleratorių paspaudžia stipriau, o dėl to neretai nepavyksta išvengti klaidų.
Įvertinkite kelią
Pastebima, kad važiuodami greičiau, nei juda bendras eismo srautas, vairuotojai pradeda daugiau manevruoti, dažniau lenkia, o tai, esant permainingoms eismo sąlygoms, labai pavojinga.
Neretai vairuotojai pamiršta, jog temstant oras vėsta, todėl iki tol buvęs tik drėgnas kelias gali virsti pavojinga čiuožykla. Nors ledas pirmiausia susiformuoja ant tiltų ir viadukų, reikėtų nepamiršti, jog miškingose vietovėse ledas gali susiformuoti anksčiau ir išlikti ilgiau. Įvažiavus į tokį kelio ruožą, reikėtų vengti didinti ar staigiai mažinti greitį, mat automobilis gali pradėti slysti. Dar didesnis pavojus gali kilti tada, jei tokiame kelyje nusprendžiama lenkti.
Atidiems reikėtų būti ir tada, kai kelio danga drėgna. Iš po ratų tyškantis purvas, ypač naktį, gali sutrikdyti matomumą – bus sunku įvertinti atstumą iki kitų transporto priemonių. Vairuotojai turėtų būti ypač atidūs, mat tokiais atvejais gali atrodyti, kad priešais esantys automobiliai yra toliau nei iš tiesų.
Mažiau manevrų – daugiau stabilumo
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas teigia, jog, pablogėjus eismo sąlygoms ar pradėjus snigti, apskritai reikėtų vengti lenkimo manevrų. Imtis jų vairavimo mokytojas ragina tik tada, kai kelyje iš tiesų atsiranda kliūtis.
„Kartais vairuotojai klausia, kiek gali viršyti greitį, kai lenkia kitą transporto priemonę. Jie nustemba, kai pasakau, jog lenkiant viršyti greičio negalima. Žmonės įpratę, kad vos keliais kilometrais per valandą lėčiau važiuojantį vairuotoją reikia lenkti, tačiau nė nepagalvoja, kad lenkdami jie patys greitį viršija 10–20 km/val. ar net daugiau, ir slidžiame kelyje automobilis gali imti slysti“, – pastabomis dalijasi vairavimo instruktorius.
A. Pakėnas teigia, jog tada, kai sniegas nukloja kelią, skubėti nereikėtų. Nematydami kelių ženklinimo, vairuotojai gali nepastebėti, kad važiuoja kelio ruožu, kuriame lenkti draudžiama, o tai gali ne tik užtraukti administracinę atsakomybę, bet, kilus eismo įvykiui, turėti skaudžių padarinių.
Instruktorius vairuotojams pataria dar prieš lenkimo manevrą numatyti, kur automobilis sugrįš po manevro. Važiuojant 90 km/val. greičiu, lenkimo manevrui gali prireikti 500–600 metrų, tad, jei vairuotojas nemato, kur bus ta vieta, kai vėl sugrįš į savo eismo juostą, manevro geriau nepradėti.
Tada, kai žiema įsisiautėja, o kelyje susidaro provėžos, saugaus eismo ekspertai pataria taip pat nerizikuoti lenkiant. Bandydami iš vienų provėžų „perlipti“ į kitas, vairuotojai gali nesuvaldyti automobilio arba nesugebėti laiku grįžti į savo juostą.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.