Anot A. N. Česiulio, Lietuvos vairuotojai po truputį įsisavina kultūros kelyje sąvoką. Pavyzdžiui, jau tapo įprasta, kad praleidus į eismą norintį įsilieti vairuotoją, šis padėkoja avariniu šviesos signalu, nors tai nėra privaloma pagal KET.
„Pasitaiko ir kitų geranoriškų vairuotojų poelgių, tačiau labiau norėčiau akcentuoti, kad to dar neužtenka. Lietuvos keliuose vyrauja pyktis ir agresyvus vairavimas, kuris gali lemti ne tik šiurkščius KET pažeidimus, bet ir didinti patekimo į eismo įvykį riziką“, – teigė A. N. Česiulis.
Jis išskyrė 5 pagrindinius atvejus, kai kelyje nereikėtų pykti, bet vertėtų susilaikyti:
Neskubinti kitų vairuotojų
Pasak saugaus eismo eksperto, pirmasis žingsnis kultūros keliuose link – neskubinti kitų vairuotojų. Pavyzdžiui, dažnai pastebime, kad magistralės antroje eismo juostoje iš galo prisišliejęs vairuotojas nesilaiko saugaus atstumo, mirksi ilgosiomis šviesomis ir ragina trauktis.
„Automobilio mirksėjimas ilgomis šviesomis gali būti traktuojamas kaip chuliganiškas vairavimas. Ilgųjų šviesų paskirtis – ne skubinti vairuotoją atlikti manevrą. Jos skirtos naudoti važiavimui naktį, kuomet nėra apšviesta teritorija. Apskritai vairuotojas neturi teisės raginti važiuoti greičiau ar trauktis iš kelio“, – teigė A. N. Česiulis.
Padėti įsilieti į srautą
Dar vienas atvejis, dėl kurio vairuotojams iškyla daugiau iššūkių kelionėse – įsiliejimas į eismą iš greitėjimų juostų.
„Kai kurie vairuotojai vos pamatę, kad automobilis iš greitėjimo juostos tuoj rikiuosis į pirmąją juostą, paspaudžia greičio pedalą ir taip sudaro kliūtį įsilieti į srautą. Vietoje to, kad mandagiai pasitrauktų į antrą eismo juostą ir įleistų kitą vairuotoją“, – teigė A. N. Česiulis.
Saugaus atstumo laikymasis
Dar vienas būdas išvengti nesusipratimų kelyje – saugaus atstumo laikymasis.
„Saugaus atstumo laikymasis tai yra tiek, kiek automobilis nuvažiuoja per dvi sekundes, pavyzdžiui, mieste. O dideliu greičiu važiuojant autostradoje, reikėtų orientuotis, kad būtina palikti dvigubą atstumą nuo kitos transporto priemonės“, – pabrėžia vairavimo instruktorius A. N. Česiulis.
Kitų vairuotojų nuspėjamumas
Dar viena labai svarbi, susierzinimo padėsianti išvengti, užduotis kelyje – nuspėjamumas.
Kaip pastebi A. N. Česiulis, pasitaiko tokių situacijų, kai važiuodami pagrindiniu keliu pastebime, kad šalutiniu keliu važiuojantis automobilis važiuoja link sankryžos greičiau, nei turėtų, tuomet kyla įtarimas, kad jis sustabdyti savo automobilio laiku greičiausiai nespės.
Tokioje situacijoje atlekiantį automobilį pastebėjusiam vairuotojui instruktorius pataria pristabdyti pačiam, nepaisant to, kad važiuojate pagrindiniu keliu. „Jeigu matome, kad vairuotojas atvažiuoja per greitai, geriau juo nepasitikėti ir pačiam pristabdyti. Nesvarbu, kad pagrindiniu keliu važiuojantis vairuotojas būtų teisus, bet čia viskas atsiremia į eismo kultūrą. Pristabdžius būtų galima išvengti susidūrimo.“
Tramdyti pyktį ir nerodyti gestų
Dalyvaujant eisme galime sutikti vairuotojų, kurie dėl kultūros stokos elgiasi nepagarbiai kitų vairuotojų atžvilgiu – nukreipia piktą žvilgsnį ar panaudoja nepadorų gestą.
„Pavyzdžiui, neišsimiegojęs vairuotojas eisme dalyvauti gali emocionaliai, nevengti pagrūmoti kumščiu ar paburnoti ant kitų, tarkim už jį lėčiau važiuojančių eismo dalyvių. Pastebėjus tokius gestus, kitam vairuotojui gali subjurti nuotaika, susinervinęs jis gali paspausti greičio pedalą ir nepastebėti kelyje esančios kliūties ar pėsčiojo. Eismo kultūra visuomet prasideda nuo mūsų pačių.
Gestų ir piktų žodžių reikėtų vengti, nes kito žmogaus vairavimo būdo nepakeisime, tačiau patys galime parodyti pavyzdį, kaip prie vairo išlikti ramiais“, – sako A. N. Česiulis.