„Prieš gerą dešimtmetį automobilis su automatine transmisija buvo laikomas kone prabanga ir dėl patogaus valdymo priskiriamas moteriškai vairuotojų auditorijai. Dabar situacija visiškai pasikeitusi – automatinę transmisiją vertina tie vairuotojai, kurie taupo laiką automobilių spūstyse, nori turėti laisvas rankas ir vertina saugumą“, – sako A. Kviliūnas.
Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, automatinė transmisija, populiariai dar vadinama „automatu“, yra sudėtingas mechaninis-hidraulinis-elektroninis mazgas, kurio konstrukcija gerokai skiriasi nuo mechaninės. „Automatas“ sukonstruotas perjunginėti pavaras taip, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis ir optimalus variklio galios perdavimas varantiesiems ratams. Važiuodami automobiliu, kuriame įmontuota mechaninė pavarų dėžė, patys perjungiame laipsnius, o automatinė transmisija tai padaro už mus.
Anot specialisto, įsigijus automobilį su automatine pavarų dėže, prieš sėdant už vairo, reiktų pasidomėti kaip ji veikia. Paprasčiausia tai padaryti – perskaityti gamintojo vadovą. Tiems, kas tokio vadovo neturi, pravers keli specialisto patarimai.
2. Įklimpus sniege, slystant ar buksuojant nerekomenduojama automobiliu spurtuoti. Automatinėse transmisijose yra „pažeminti“ laipsniai, tad negalima leisti buksuoti įprastame režime, reikia įjungti rankinį valdymą. Venkite staigaus sūkių kėlimo bei važiavimo režimų keitimo (D<>R). Stenkitės važiuoti naudojant žemesnį laipsnį (L režimas, jei toks pasirinkimas yra) – naudokite rankinio perjungimo funkciją (+/-) ir pasirinkus pirmą laipsnį bandykite važiuoti.
Traukos valdymo sistema neleis praslysti varantiems ratams ir palengvins išvažiavimą. Jokiu būdu neišjunkite traukos valdymo sistemos, priešingu atveju praslysdamas pradės smarkiai suktis vienas varantysis ratas ir kils didelis pavojus sugadinti pavarų dėžę. Tik išvažiavus iš nestandartinių sąlygų, įjunkite D režimą.
3. Automobilio su „automatu“ negalima užvesti tempiant. Neveikiant varikliui, neveikia ir automobilio automatinės transmisijos sutepimo sistema. Dėl nepakankamo besisukančių detalių sutepimo galima sugadinti pavarų dėžę, tad tempti nerekomenduojama. Tiesa, sugedus automobiliui, jį tempti galima, bet trumpą atstumą ir labai nedideliu greičiu (ne daugiau kaip 20 km ir ne greičiau kaip 40 km/val.), nebent vartotojo vadovėlyje nurodyta kitaip.
4. Nepamirškite profilaktiškai naudoti stovėjimo stabdžio. Palikus automobilį, tarkime, nakčiai, ant lygios kelio dangos – užtenka P padėties. Sustojus trumpam, galima naudoti stovėjimo stabdį. Tuo tarpu, jei stovėjimo sąlygos ekstremalesnės, tarkime, įkalnė ar nuokalnė – naudojamas stovėjimo stabdys, ypač – žiemą. Stovint nuokalnėje ar įkalnėje galima naudoti ir abi priemones kartu: režimą P bei stovėjimo stabdį. Jei visai nenaudosite stovėjimo stabdžio, jis gali tapti nebenaudojamu – užstrigti, nebeveikti.
5. Periodiškai tikrinkite tepalų kiekį bei kokybę. Transmisijos skysčio lygis – svarbus parametras, tepalų turi būtų pakankamai. Tačiau reikia mokėti skysčių lygį patikrinti. Labai svarbu prieš tikrinant užvesti variklį ir sušildyti automobilį – pajunginėti pavaras, kad tepalas pasiskirstytų.
A. Kviliūnas pataria tepalus tikrinti bent kartą per mėnesį, o suplanavus ilgesnę kelionę, juos patikrinti – privaloma. Taip greičiau bus pastebėtas tepalų nutekėjimas. Esant per mažai tepalų, „automatas“ gali „sudegti“. Keičiant ar pildant tepalų, negalima pilti bet ko ir bet kiek, ką „patarė draugas“. Geriausia atvykti į servisą, čia patars ir tepalus parinks profesionalūs specialistai.
Anot A. Kviliūno, Lietuvoje vis dar gajūs prieš gerą dešimtmetį susiformavę mitai apie automatinės transmisijos eksploatavimą. Eksperto teigimu dauguma mitų susiformavo tiesiog dėl nežinojimo ir yra absoliučiai klaidingi.
Pirmas mitas – automobiliams su automatine transmisija reikia dažniau keisti stabdžių trinkeles. Šis mitas susiformavo dėl to, kad automobilių su šia transmisija stabdžiai yra jautresni – vos spustelėjus stabdžio pedalą automobilis sustoja. Važiuojant automobiliu su mechanine transmisija ir stabdant, reikia stipriau paspausti stabdžio pedalą. Žmonėms atrodo, kad, jei stabdžiai geriau stabdo, tuomet ir greičiau naudojasi. Tuo tarpu transporto priemonėse su automatine transmisija stabdžių kaladėlės kaip tik ilgiau tarnauja, nes stabdoma tolygiau, nereikia stipriai spausti pedalo.
Antras mitas – „automato“ mažesnis pravažiavimo intervalas. Šį mitą A. Kviliūnas vadina visiškai nepagrįstu. Anot jo, automatinė transmisija labiau reaguoja į neteisingą eksploataciją, tad jos tarnavimo laikas tiesiogiai priklauso nuo vairuotojo žinojimo, kaip ją eksploatuoti.
Pagrindinis „automato“ naudojimo principas – pasikrovimas, ypatingai – žiemą. Šaltu metų laiku automatinė transmisija nejungia aukščiausio laipsnio, o žemesni laipsniai jungiami esant didesnėms variklio apsukoms. Automatinė transmisija delsia perjungti laipsnius, kol variklis neįšyla iki darbinės temperatūros. Štai kodėl vairuotojams kyla klausimų dėl šios pavarų dėžės tinkamo veikimo.
Trečias mitas – automobiliai su automatine transmisija naudoja daugiau degalų. A. Kviliūno teigimu, sunaudotų degalų kiekis tiesiogiai priklauso nuo „protingo“ važiavimo ir vairuotojo „kojos sunkumo“. Kai kurie automobiliai su automatine pavarų dėže yra net ekonomiškesni, nes adaptuojasi prie vairuotojo važiavimo stiliaus. Tokiu atveju degalų sąnaudos yra mažesnės nei važiuojant automobiliu su mechanine pavara.
„Jei teisingai eksploatuosite automobilį su automatine transmisija, bent kartą metuose patikrinsite servise, saugiai juo važiuosite ilgai – nepaisant ar automobilis naujas, ar ne. Man naujų ar senų automobilių nebūna, būna tik prižiūrėti ir neprižiūrėti“, – teigia A. Kviliūnas.