Viso to galima išvengti tinkamai pasiruošus šaltojo sezono išbandymams. Štai keli priminimai, kuo derėtų pasirūpinti jau šiandien.
Kokybiškos padangos ir geri stabdžiai – saugumo garantas
Kada paskutinį kartą tikrinote padangų protektoriaus lygį? Labai svarbu, kad jis būtų pakankamas, nes lyjant, o vėliau ir sningant ar ledėjant padidėja avarijų tikimybė: važiuojant su mažaraštėmis padangomis mažėja sukibimas su kelio danga, ilgėja stabdymo kelias, esant slidžiam keliui galima tiesiog nuo jo nuslysti. „Kokias padangas rinksitės – žiemines, su dygliais, ar be jų, o gal universalias, tačiau itin kokybiškas – jūsų pasirinkimas, kurį reikėtų padaryti nusimačius, kokiais keliasi dažniausiai važinėsite, gyvenate mieste ar už jo ribų: dygliuotos padangos dažniausiai pasiteisina tik esant plikledžiui, labiau tinka važinėjantiems už miesto, o miestiečiams vis tik patarčiau rinktis kokybiškas bedygles padangas,“ – sako automechanikas Pranas Mitkus.
Jis ir priduria, kad kokybiškos padangos yra ne mažiau svarbios nei laiku pakeisti, gerai funkcionuojantys stabdžiai. „Pastebėkite, ar stabdymo būdas nepasikeitė, ar nereikia pernelyg uoliai spausti stabdžio pedalo. O jei stabdžiai neseniai keisti ir veikia puikiai, verta prisiminti, kad šąlant orams vis svarbiau pasirinkti tinkamą greitį, laikytis saugaus atstumo nuo kitų transporto priemonių ir stengtis vengti staigių manevrų“, – primena P. Mitkus.
Ar gerai valo valytuvai? Koks langų skystis įpiltas ir ar jo pakanka?
Kaip keistai beskambėtų, bet tai – taip pat vienas svarbiausių veiksnių, galintis padėti išvengti avarijų lyjant ar sningant: juk gerai matydami, kas vyksta kelyje, esame budresni, daug anksčiau galime pamatyti kliūtį ir laiku atlikti reikiamą manevrą. Valytuvai ne tik turi nuvalyti lietaus vandenį, bet ir nuo kelio pakeltą purvą, dulkes ir druską, tad ilgainiui valytuvų gumelės apsineša, prasčiau priglunda prie stiklo ir blogiau jį valo. Renkantis naujus valytuvus galima pasitarti su pardavėjais-konsultantais profesionaliose autodalių pardavimo vietose: jie patars, kokius – karkasinius, bekarkasius ar hibridinius – rinktis, kad kuo geriau priglustų prie stiklo, žiemą neprišaltų prie stiklo ir kt.
Langų apiplovimo skystis ir jo rūšis – taip pat ne paskutinėje vietoje. „Viena klientė pasakojo, kaip kartą skubėjo išvažiuoti iš namų itin šaltą rytą: nors atrodė, kad stiklą nusivalė gerai, bet pradėjus važiuoti greičiau ir pabandžius pašvarinti stiklą langų skysčiu, priekinis stiklas tiesiog ėmė ledėti, per jį nieko nesimatė. Teko sustoti šalikelėje ir laukti, kol automobilio stiklas sušils tiek, kad nebeledės“, – pasakoja automechanikas. Tad nors orai dar lepina neįtikėtina šiluma, jau vertėtų apsirūpinti šaltiems orams (-15, -25 ar kt.) tinkamu langų apiplovimo skysčiu ir išgirdus prognozes apie prasidedančias šalnas, juo užpildyti langų apiplovimo sistemą.
Šilti orai skatina pamiršti užsivedimo šaltais rytais problemas
Nors dar maloniai šilta, jau derėtų pagalvoti apie akumuliatorių, kurio kokybė ypač svarbi šaltuoju metu važinėjant trumpais atstumais. Vieni akumuliatoriai tinka senesnio tipo automobiliams, kiti – naujesnio, ypač svarbu tinkamą akumuliatorių (AGM ar EFB tipo) nusipirkti tiems, kas vairuoja automobilius su „start-stop“ sistema, kai variklis sustojus prie sankryžos išsijungia ir vėl įsijungia: ši sistema labai greit išeikvoją paprastą rūgštinį akumuliatorių. „Reikėtų pasitarti su pardavėjais-konsultantais, kuris akumuliatorius tiktų būtent Jūsų automobiliui, atkreipti dėmesį į automobilio gamintojo rekomendacijas“, – pataria P. Mitkus.
Svarbu pasirinkti tinkamo klampumo alyvą, kitu atveju, rizikuojama ne tik susidurti su užsivedimo problemomis, bet ir sugadinti variklį. Laikui bėgant variklio tepalas tirštėja, užsiteršia nuosėdomis – keičia savo savybes, o tokia pakitusi alyva praranda atsparumą žemai temperatūrai, todėl žiemą gali nutikti taip, kad neužvesime automobilio.
„Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis sako, kad šiandien rinkoje jau galima rasti alyvos rūšių, kurios yra sukurtos naudojant pažangią Atsparumo amžiui technologiją (angl. Age Resistance Technology) ir yra ilgaamžiškesnės. Ekspertas pataria alyvą keisti trumpesniais intervalais nei numatyta, tarkime, nuvažiavus ne 30 000 km, o 20 000 km (intervalą tarp alyvos keitimo sumažinti bent 1/3 rekomenduojamos ridos). „Kaip greitai susidėvi alyva ir kaip tai paveikia variklio detales, priklauso nuo gausybės sąlygų: alyva greičiau keičia savybes tiek esant labai aukštai, tiek labai žemai temperatūrai, tiek vežant didesnius krovinius ar vairuojant sportiškesniu stiliumi“, – patirtimi dalinasi „Total Energies“ atstovas.
Modernūs varikliai išrankūs alyvai
Kadaise į žiemines ir vasarines buvo skirstomos ne tik padangos, bet ir alyvos varikliui. Vasarai tikdavo klampesnė, žiemai – mažiau klampi alyva, kad ji greičiau pratekėtų pro visus variklio kanalus ir geriau suteptų judančias dalis. Tačiau pastaruoju metu automobilių technologijos pažengė toli į priekį: šiuolaikiniai varikliai stipriai užforsuoti, pasižymi itin maža trintimi, dideliu efektyvumu ir sudėtinga konstrukcija. Jie reikalauja specialiai tiems varikliams pritaikytų alyvų, kurios tinkamos naudoti visais metų laikais.
„Į šiuolaikinius automobilius dažniausiai pilama skystesnė variklio alyva ir ją galima drąsiai naudoti tiek vasarą, tiek žiemą. Tačiau specifiniams varikliams reikalinga specifinė alyva ir ją renkantis reikia atsižvelgti į jos specifikacijas, kurias nurodo tam tikri kodai. Mes klientams alyvas renkame pagal jų automobilį, siūlome pirkti tokios specifikacijos tepalą, kokį nurodo gamintojas“, – anksčiau pranešime spaudai apie šiuolaikinių automobilių priežiūrą teigė automobilių dalių parduotuvės Vilniuje „Autoaibė“ vadovas Mantas Milerius.
Netinkamos alyvos naudojimas gali grėsti brangiu remontu. Anot specialisto, į modernių automobilių dyzelinius variklius, kuriuose yra kietųjų dalelių filtrai, vertėtų pilti mažiau sieringą alyvą. Sieringa variklio alyva kemša filtrą, o šis savo ruožtu gali sugadinti turbiną.
Šiuolaikiniams varikliams reikia skystesnės alyvos, nes šie turi mažesnes pratekėjimo angas, ir tirštas tepalas lemia greitesnį variklio dėvėjimąsi. Yra ir sezonai Lietuvoje toli gražu ne visi automobiliai yra nauji. 2018 m. duomenimis, Lietuvos automobilių parko amžius siekė 14,4 m. Didžiausia dalis transporto priemonių priklausė 16–20 m. amžiaus grupei, tad dauguma šalies keliais važinėjančių automobilių pagaminti ne tik, kad ne šiame dešimtmetyje – nemažai tokių, kurios nuo konvejerio nuriedėjo net ne šiame amžiuje.
Senesnės konstrukcijos varikliai galbūt ne tokie reiklūs alyvos specifikacijai, tačiau tam, kad jie būtų ilgaamžiai, reikia išrinkti tinkamą skystį.
Kaip pranešime spaudai teigė „Liqui Moly“ pardavimų vadybininkas Saulius Žiūkas, gamintojai rekomenduoja naudoti skystesnes alyvas. Vis dėlto, Lietuvoje dauguma automobilių nuvažiavę tikrai nemažai kilometrų, tad patariame rinktis alyvas, kurių antrasis skaičius būtų 40. „Naudotiems automobiliams labai tinkama variklio alyva žymima 5W40. Pirmasis skaičius rodo, kad alyva yra gana skysta automobilį užkuriant, o antrasis – kad ji yra tirštesnė varikliui veikiant darbinėje temperatūroje. Ji sukuria storesnę plėvelę, palei kurią cilindruose vaikšto stūmokliai ir alyva mažiau dega. Skystos alyvos prateka ir sudega“, – aiškino specialistas.
Ką reiškia alyvų kodai?
Variklio alyva pirmiausia skirstoma pagal klampumą ir tai yra pagrindinis parametras, pagal kurį vairuotojai atskiria produktus.
Užrašai ant pakuočių „10W30“, „10W40“ šviečia iš toli. Kaip jau užsiminta, pirmasis skaičius rodo alyvos klampumą užkuriant šaltą variklį, antrasis – motorui pasiekus darbinę temperatūrą. Renkantis alyvą žiemai specialistas rekomendavo atkreipti dėmesį į pirmąjį skaičių, mat šis yra itin aktualus užkuriant variklį šaltą rytą. Skystesnė alyva greičiau prateka pro kanalus ir sutepa visas judančias dalis. Naudojant klampesnę alyvą rekomenduojama užkūrus variklį palaukti daugiau nei pusę minutės ir taip neapkrauti nesutepto variklio.
Nederėtų pamiršti ir automobilio kėbulo
Reikėtų pasirūpinti ir kėbulo apsauga nuo rūdžių: storas vaško sluoksnis padėtų jų išvengti ir taupytų lėšas, kurias ateityje gali tekti išleisti automobilio perdažymams dėl įvairių pažeidimų, kurie dažniausiai atsiranda po šaltojo metų laiko.
Prasidėjus ledėti keliams, jie bus barstomi druskos mišiniais, aplink bus nuolat šlapia nuo lietaus ar sniego, o drėgmė ir agresyvios medžiagos gali pažeisti automobilio kėbulą ir paskatinti jį rūdyti. Todėl svarbu kėbulo išorę padengti storu vaško sluoksniu, kuris apsaugos nuo įvairių įbrėžimų ir nubyrėjusių dažų. Žinoma, prieš tą padarant derėtų gerai apžiūrėti kėbulą ir pastebėjus įbrėžimų ar kitokių pažeidimų juos sutvarkyti.
