„Pastebėjome, kad kuo vyresnis vairuotojas, tuo jis yra atsargesnis, turi daugiau patirties, o dažnai ir geresnę draudimo istoriją. Šie faktoriai lemia ir draudimo bendrovių kainodarą – ilgai vairuojančių ir drausmingų vairuotojų už draudimą mokama kaina skiriasi nuo pradedančiųjų.
Kartais tuo piktnaudžiaujama – nutylima, kad automobiliu naudojasi ir mažiau vairavimo patirties turintys asmenys“, – sako Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktorius Tomas Nenartavičius.
Transporto priemonė visada draudžiama savininko vardu. Kuomet automobiliu ar kita transporto priemone naudojasi ne tik jo savininkas, bet ir kiti asmenys, tai reikia nurodyti draudimo sutartyje: skiriasi vairavimo patirtis, draudimo istorija, vadinasi, automobilį vairuojant mažiau patirties turinčiam asmeniui, didesnė ir jam tenkanti rizika.
Neretai vyresni žmonės nori, kad jų draudimas galiotų ne tik jiems, bet ir jų vaikams ar anūkams, kurie kartais vairuoja senelių, tėvų automobilius. Tokiu atveju draudimo įmoka vyresniems žmonėms gali būti didesnė, nes įmokos bus skaičiuojamos atsižvelgiant į faktą, kad automobilį naudos ir nepatyrę vairuotojai. Siekiantys išvengti didesnių įmokų nutyli faktą, kad automobiliu naudojasi ir mažiau patyrę asmenys.
„Vienas iš faktorių, kuris lemia draudimo įmokas, yra draudimo istorija – kuo ilgiau vairuotojas naudojosi automobiliu be eismo įvykių, tuo drausmingesniu jis laikomas, o tai veikia draudimo kainą.
Tarkime, jei tėvo automobilį vairuoja ką tik vairuotojo pažymėjimą gavęs sūnus ir tai nėra nurodyta draudimo sutartyje, tuomet jam pačiam įsigijus automobilį ir užregistravus savo vardu, jis negalės tikėtis mažesnės draudimo kainos, nes niekur neužfiksuota, kad jis buvo drausmingas vairuotojas – visas jo pavyzdingas elgesys nusibrauks“, – aiškina T. Nenartavičius.
Jei jaunuolis pateks į auto įvykį, o draudimo sutartyje nebus nurodyta, kad jis turėjo teisę vairuoti šį automobilį, tuomet draudimo bendrovė gali padengti tik dalį patirtos žalos, o kita dalis bus dengiama iš avarijos kaltininko lėšų.
„Blogiausia situacija yra tada, kai jaunas vairuotojas tampa avarijos kaltininku. Tuomet tėvui, kurio vardu buvo registruotas avariją sukėlęs automobilis, sugadinama draudimo istorija ir ateityje jam draudimas gali kainuoti brangiau. Tokiu atveju draudimo bendrovė atlygins žalą nukentėjusiam, tačiau dalis šios sumos gali būti išieškota iš automobilio savininko, kuris nepasirūpino, kad sūnus būtų įtrauktas į draudimo sutartį. Toks neatsakingas elgesys turi ilgalaikių ir finansiškai skausmingų padarinių“, – nurodo specialistas.
Jo teigimu, vienas skaudesnių pastarojo meto incidentų įvyko kelyje Vilnius-Panevėžys ties Ukmerge.
„Apvirto automobilis, vairuojamas dvejų metų stažo neturinčio vairuotojo. Sveikatos sužalojimus patyrė keturi automobiliu važiavę asmenys. Transporto priemonės vairuotojui buvo taikoma baudžiamoji atsakomybė. Kadangi transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje buvo numatyta, kad automobilio nevairuos mažesnį nei 10 metų vairavimo stažą turintys asmenys, draudikas įgijo teisę iš draudėjo išieškoti pusę išmokėtos draudimo išmokos“, – sako T. Nenartavičius.
Draudikai pataria kiekvienam prieš draudžiantis išsiaiškinti, kokiu atveju galioja draudimas, kokie nuostoliai dėl žalos bus apmokėti, o nutikus nelaimei visų pirma pasikonsultuoti su draudimo ekspertu.
T. Nenartavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad dovanodami automobilį savo atžaloms kai kurie tėvai pamiršta ar laiku nespėja pasirūpinti, kad būtent jų sūnus ar dukra oficialiai taptų dovanojamos transporto priemonės valdytoju. „Ši procedūra nėra sudėtinga, tačiau padeda išvengti nesklandumų ateityje“, – pastebi T. Nenartavičius.
Pasak jo, atvejai, kai eismo įvykius sukelia ne savininkų (draudėjų) vairuojami automobiliai, yra labai dažni. Džiugina tai, kad dažniausiai tokios situacijos yra numatytos sutartyje, todėl žalą draudimo bendrovė atlygina.