Kodėl? Todėl kad nebuvo jokios realios galimybės objektyviai palyginti skirtingų gaminių „darbines“ savybes.
Kokybė yra atsitiktinumas?
Bendrovės „Lesta“ technologė Živilė Dumčiuvienė prisimena prieš porą metų kilusią netikėtai įsiplieskusią diskusiją su didžiųjų prekybos centrų vadybininkais, skelbusiais konkursą būsimiems automobilio langų skysčiams tiekėjams. Sąlygose buvo nurodytas reikalavimas, esą produktas turėtų pasižymėti „geromis plovimo savybėmis“.
Pradėjus aiškintis, kaip ketinama „gerumą“ išmatuoti ir palyginti tarp skirtingų ploviklių, užsakovai buvo priversti prisipažinti, kad vienintelis dalykas kuriuos galima remtis, yra pačių gamintojų teiginys „garbės žodis – geras“.
Pradėję domėtis, kaip kokybės kontrolės mechanizmas veikia senas automobilizmo tradicijas turinčiose šalyse, „Lesta“ specialistai itin atidžiai išnagrinėjo Vokietijos techninės patikros įmonių asociacija „Dekra“ tyrimų metodiką ir naudojamą įrangą.
Fizikinių ir cheminių tyrimų paketas iš tiesų didelis. Tarkim svarbu įvertinti koks yra ploviklio pH – pernelyg rūgštinis ar šarminis skystis neblogai valys stiklą, tačiau skatins metalinių paviršių koroziją, tirpdys plastmasines detales ir sausins valytuvų gumeles.
Būtina kreipti dėmesį į ploviklio skaidrumą. Jei neatkimštoje pakuotėje skystis drumstas, vadinasi produktas blogai subalansuotas.
Tyrimų metu atliekamas specialus stabilumo testas dar vadinamas „temperatūriniu šoku“, kai mėginiai paeiliui tai kaitinami, tai šaldomi. Toks temperatūros kaitaliojimas atskleidžia, kiek gerai subalansuota ploviklio cheminė formulė.
Vienas svarbesnių tyrimo etapų – ploviklio poveikis polikarbonatui. Jo metu plastiko juostelės šiek tiek išlenkiamos (siekiant sukurti didesnį paviršiaus įtempimą) ir suvilgytos stiklų plovikliu kaitinamos aukštoje temperatūroje.
Šis eksperimentas itin akivaizdžiai parodo, kas nutinka su automobilio žibintais, jei jie plaunami agresyviais preparatais. Paviršius tampa matinis ir suskeldėja taip, kad šviesos spinduliai lūžta ne tik stipriai pablogindami šviesos praeinamumą, o drauge ir matomumą. Be to, taip sukuriamos prielaidos akinti priešpriešai atvažiuojančius vairuotojus.
Profesionaliuose ploviklių tyrimuose visuomet analizuojama koks spiritas naudojamas, kokių priemaišų ir kokių tirpiklių įdėta. Gamintojai turi beveik neribotą laisvę siūlyti savus receptus, tačiau privalo ant ploviklių bakelių tiksliai nurodyti visas sveikatai pavojingas medžiagas.
Deja, kaip rodo patirtis, gana dažnai etiketės tiesiog kopijuojamos, o siūlomų automobilio langų valymo „kokteilis“ nėra tikrinamas laboratorijose.
Žinoma, galima netyčia pataikyti tokį cheminių medžiagų derinį, kuris iš tiesų nekenktų mašinos dažams, plastikams ir gumoms, tačiau vargu ar gerai valytų nešvarumus nuo stiklo. Tačiau norėtųsi tikėti, kad geras produktas gimsta tada, kai jo gamintojai tiksliai žino ką kodėl ir kaip daro, o ne todėl, kad kažkam pasiseka. Kitaip tariant, kokybė nėra atsitiktinumas.
Egzaminatorius – vaizdo kamera
Jei profesionalių chemikų atliekami laboratoriniai ploviklių testai mažai ką sako paprastiems vairuotojams, tai šiais metais „Lesta“ patalpose sumontuotas valymo gebos stendas leidžia atsakyti į patį svarbiausią klausimą – kuris skystis greičiausiai ir geriausiai nuvalo priekinį automobilio langą.
Fizikos instituto inžinierių sukonstruoto prietaiso veikimo principas toks: ant nedidelės stiklo plokštės voleliu tepamas purvo (jis specialiai ruošiamas iš riebalų, naftos produktų, žemės ir pan.) sluoksnis; „išorinėje“ šio stiklo pusėje šviesos šaltiniai, o „vidinėje“ – su kompiuteriu sujungta vaizdo kamera.
Pastarasis duetas fiksuoja kiek kartų valytuvas turi perbraukti plovikliu apipurškiamą stiklą, kad matomumas pasiektų minimalų „gerą“ lygį. T. y. čia nėra jokios erdvės klaidai ar „žmogiškam“ faktoriui, todėl kiekvienas skystis gauna visiškai objektyvų įvertinimą.
Siekiant tikslumo, su kiekvienu plovikliu eksperimentas valymo gebos stende kartojamas po du kartus. Prieš kiekvieną bandymų seriją stiklas idealiai nuvalomas, vaizdo kamera iš naujo kalibruojama, o valytuvų gumelės keičiamos kas trejetą valymo serijų.
„Tiesą sakant, kai kuriais atvejais skirtumai tarp kokybiškų ir nekokybiškų ploviklių matomi plika akimi: „teisingos“ receptūros skystis paverčia stiklą skaidresniu sulig kiekvienu valytuvų mostu, o prastas palieka riebalinę plėvelę, nes, spiritui išgaravus, kitos medžiagos purvo neįveikia“, – pastebėjo Ž. Dumčiuvienė.
Didžiajame tyrime – netikėti rezultatai
Sukomplektavę visą būtiniausią įrangą, leidžiančią įvairiais parametrais vertinti automobilio langų ploviklių savybes, „Lesta“ ryžosi palyginti visų Lietuvos rinkoje dirbančių gamintojų produktus. Populiariausiuose prekybos centruose, degalinėse ir specializuotose autoreikmenų parduotuvėse buvo nupirkta 9 bendrovių cechuose paruoštų 13 skirtingų ploviklių.
Detali ataskaita, kaip kas pasirodė pirmą kartą organizuojamame tokios apimties eksperimente, bus paskelbtas pačiu artimiausiu metu, tačiau jau dabar aišku, kad siurprizų bus ne vienas.
„Vienas produktas maloniai nustebino, nes matydami mažmeninę kainą buvome beveik tikri, kad už tiek pinigų net teoriškai neįmanoma pagaminti kokybiško ploviklio. Tačiau svarbiausius „egzaminus“ jis išlaikė be didesnių problemų.
Kitas eksperimento dalyvis atvirkščiai – rimtai išgąsdino, nes „žieminiu langu plovikliu“ pavadintas skystis buvo beveik grynas metanolis, o ant pakuotės nebuvo jokių perspėjimų, dėl šios medžiagos keliamo pavojaus“, – teigė „Lesta“ technologė.