Kartais vartotojai nesupranta, kuo skiriasi alyva, skirta benzininiams ir dyzeliniams varikliams, juo labiau kad ant etiketės matomas žymėjimas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti identiškas. Tačiau Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. dr. Jonas Matijošius teigia, kad esminių skirtumų tarp alyvos, skirtos benzininiams ir dyzeliniams varikliams, tikrai yra.
„Paprastai dyzelinio variklio alyva didesnio klampumo nei skirta benzininiam. Jei mes naudotume šią didesnės klampos alyvą benzininiame variklyje, kiltų keletas problemų. Pirmoji – šilumos generavimas iš vidinio skysčio trinties.
Antroji problema yra šios aukštesnės klampos alyvos tiekimas žemoje temperatūroje. Esant šaltam variklio paleidimui, kai variklis neįšilęs iki darbinės temperatūros, alyvą gali būti labai sunku tiekti dėl netolygaus jos pasiskirstymo, todėl ji pateks ne visur kur reikia ir neatliks savo pagrindinės funkcijos.
Tai neabejotinai sukels priešlaikinį tepimo sistemos agregatų nusidėvėjimą, nes jų sudedamosios dalys sąveikaus be tepimo“, – pasakoja doc. dr. J. Matijošius.
Alyva, skirta dyzeliniams ir benzininiams varikliams, skiriasi ne tik klampumu, bet ir sudėtimi. Tam tikri priedai, kurie dyzelinio variklio alyvai yra reikalingi, benzininiam – pražūtingi.
„Dyzelinio variklio alyvoje yra daugiau ploviklių priedų. Jie turi keletą funkcijų, tačiau pagrindinė – rūgščių neutralizavimas ir švara.
Naudojant priedus, skirtus dyzeliniam varikliui, benzininiame poveikis gali būti pražūtingas. Ploviklis veiks taip, kaip suprojektuota, ir išvalys cilindro sienas. Tai gali turėti neigiamos įtakos sandarikliui tarp žiedų ir įdėklų, dėl ko prarandamas suspaudimas ir darbo efektyvumas“, – teigia doc. dr. J. Matijošius.
Ne visi žino, kokią alyvą pirkti
Automobilių serviso „Ausegra“ vadovas Arvydas Gailiušas pastebi, kad dauguma į servisą atvykstančių klientų alyvos parinkimą jų automobiliui patiki serviso darbuotojams. Tačiau tie, kurie perka alyvą savarankiškai, neretai daro tam tikrų klaidų.
„Dalis klientų perka alyvą per akcijas prekybos centruose. Jie tik mato, kad tai sintetinė alyva, tačiau kad jos specifikacija netinka jų automobiliui, nežiūri.
Pavyzdžiui, mato, kad 5W30 alyva ir puiku, tačiau, kad ji skirta „Opel“ ir netinka „Volkswagen“, visiškai nekreipia dėmesio“, – LRT.lt pasakoja Arvydas Gailiušas.
Kartais tenka susidurti ir su tokiais atvejais, kai klientai specialiai prašo pilti ne tokią alyvą, kuri skirta jų automobiliui, ir pateikia pavyzdį, kaip toks prašymas gali padaryti žalą, pavyzdžiui, kuro purkštukams.
„Tokiu atveju mes apsisaugome ir prašome klientą raštiškai pasirašyti, kad jis prašo pilti tokią alyvą ir apie pasekmes yra informuotas.
Bet yra paprastas pavyzdys – 2005 m. gamybos „Volkswagen Golf“, kuris turi dyzelinį variklį su „Pumpe Duse“ kuro įpurškimo sistema. Jei į tokį variklį pradėsime pilti netinkamą alyvą, sugadinsime kuro purkštukus, nes jie tepami ta pačia alyva, kaip ir kiti variklio komponentai, todėl reikalinga atitinkama kokybė.
Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad jei automobilis turi kietųjų dalelių filtrą, o šeimininkas prašo pilti 10W40 alyvą, to daryti negalima kategoriškai“, – tikina A. Gailiušas.
Visgi kartais gali būti tokia situacija, kai pats gamintojas rekomenduoja pilti kitokios specifikacijos alyvą, tačiau tik atsižvelgiant į tam tikras aplinkybes.
„Gali būti tokia situacija, kad automobiliui rekomenduojama pilti 5W-30 alyvą, tačiau pagal turimus duomenis matoma, kad gamintojas rekomenduoja 5W-40, priklausomai nuo klimato sąlygų, kuriomis automobilis eksploatuojamas. Pavyzdžiui, yra šilti ir šalti kraštai, nuo to gali skirtis rekomendacijos“, – pastebi A. Gailiušas.
Ką reiškia ant etiketės esantys skaičiai ir raidės
Kai kuriems vairuotojams skaičių ir raidžių magija suprantama ne visada ir jie nežino, kuo skiriasi, pavyzdžiui, 5W-30 nuo 5W-40 alyvos.
„Svarbiausias eksploatacines alyvos savybes ir tinkamumą konkrečiam variklio tipui apibrėžia kokybės klasė pagal API (American Petroleum Institute) eksploatacines grupes ir klampos indeksas pagal SAE (Society of Automotive Engineers) klasifikaciją.
Alyvos indelio etiketėje raidės SAE reiškia, kad po jų esantys skaičiai rodo alyvos klampos klasę. Raidė W (winter) nurodo žieminę alyvą, pavyzdžiui SAE 10W. Jei raidės „W“ nėra – tai vasarinė alyva.
Kitas skaičius, tai vasarinės savybės prie 100 laipsnių temperatūros, pavyzdžiui SAE 10W–30. Kuo skaičiai mažesni, tuo mažesnis ir alyvos klampumas“, – LRT.lt doc. dr. J. Matijošius.
Dar vienas dalykas į kurį reikia atkreipti dėmesį, tai raidės „C“ ir „S“. Jos parodo, kokio tipo varikliui skirta alyva. Atitinkamai „S“ žymima alyva skirta benzininiams varikliams, raide „C“ – skirta dyzeliams. Jeigu alyva universali, ji žymima dviem raidėmis.
Maišyti nepatartina
Dėl įvairių priežasčių kartais variklio alyvos lygis gali sumažėti ir tuomet reikia jos reikia įpilti tam, kad būtų pasiekta minimali norma. Tačiau prieš tai darant geriau pasitikrinti ir įsitikinti, kad į variklyje esamą alyva, neįpilsite tokios, kuri padarys neigiamą poveikį.
„Gamintojai visada rekomenduoja nemaišyti skirtingų rūšių alyvų dėl jų skirtingų kompozicijų, nes alyvoje esantys vieni priedai gali panaikinti kitų priedų teigiamas savybes. Esant kritinei situacijai, siūlytina naudoti tos pačios API ir SAE klasės alyvas, kurių buvo įpilta prieš tai“, – pataria doc. dr. J. Matijošius.
Visgi, jei neturite galimybių patikrinti, kokia alyva įpilta į jūsų variklį, o situacija tikrai kritinė, alyvos geriau įpilti nei toliau važiuoti su per mažu jos kiekiu.
„Geriau įpilti ne visai tos charakteristikos alyvos nei važiuoti su jos trūkumu. Esant alyvos trūkumui, jos negaus turbokompresorius, taip pat viršutinė variklio dalis, kur yra vožtuvai ir jų velenėliai.“