Automobilių servisų paslaugos: kaip už darbus nepermokėti ir kvailio vietoje nelikti

Pripažinkime – ne kiekvienas yra automobilių specialistas ir puikiausiai išmano techniką. Tokie žmonės gali lengvai tapti nesąžiningų autoservisų aukomis. Patys meistrai pripažįsta, kad norint apgauti neišmanantį žmogų nėra taip jau sudėtinga. Vaistas nuo apgavikų yra vienas – nepulti remontuoti automobilio pirmame pasitaikiusiame servise.

Istorija

Socialiniuose tinkluose galima rasti visą eilę istorijų, kaip nesažiningi verslininkai mulkina klientus. Štai, tik viena iš jų.

„Autoservisas pasako, kad detalė kainuos apie 500 eurų. Pataria, kad geriau nei nebandykit ieškoti, nes naujos pigiau nerasit, o laužynuose ieškoti tai išvis bergždžias reikalas...Pakraupsti, nes prieš savaitę jau sumokėjai tam servisui beveik 400 eurų už einamąjį remontą – stabdžių kaladėlės, tepalai ten ir panašiai. Tada bandai ieškoti kitais kanalais. Tie kiti suranda detalę už 300 eurų. Vis tiek sunkiai suvokiama kaina. Ieškai toliau. Pirmas rezultatas: pas oficialius atstovus reikiama detalė už 227 eurų – puiki ir nauja. Nusiperki. Mąstau: tai kaip tie servisai dirba?“, – retoriškai socialiniame tinkle „Facebook“ klausė vilnietė.

Jos aprašyta istorija yra pakankamai iliustratyvus pavyzdys. DELFI aiškinosi, kas kontroliuoja servisų darbą ir kaip netapti nesąžiningų meistrų auka.

Piktnaudžiavimas geruoju nesibaigia

Jei bent kiek technikoje nusimanantį vyrą meistrams apgauti sudėtingiau, tai mažai ką išmančią apie automobilius moterį apgauti ir įbrukti detalę už nerealią kainą ir priskaičiuoti nežinia kokių darbų, teigiama, – kur kas paprasčiau.

Tiesa, servisų atstovai tikina, kad tokie nešvarūs metodai jau pamažu grimsta į užmarštį.

„Na, pagal tikimybių teoriją įmanomas variantas, kaip ir bet kurioje kitoje srityje. Kalbant iš patirties, tai įmanoma, tačiau toks piktnaudžiavimas nieko gero nežada. Kiekvienas tai supranta“, – sako Šiaulių Autoservisų asociacijos (ŠAA) vadovas Anatolijus Kirjazovas.

Šešerius metus asociacijai vadovaujantis A. Kirjazovas teigia, kad per šį laikotarpį negavo nė vieno oficialaus skundo dėl servisų piktnaudžiavimų.

„Laikai keičiasi. Dabar jau negali servisai gudrauti, jei taip galima pasakyti“, – teigia A. Kirjazovas.

Specialistas tikina, kad labai svarbu prieš paliekant automobilį užpildyti specialią sutartį, kurioje numatyta, kas bus taisoma ir kiek tai kainuos.

„Įprasta, kad jei remonto kaina daugiau nei 10 proc. viršija preliminarią, apie tau jau informuojamas klientas. Tai technologinis procesas – pradėjai krapštyti ir paaiškėjo, kad reikėjo papildomai patepti, varžtas neatsisuka ar nulūžo ar kažkas panašaus. Pirminė kaina apskaičiuojama pagal standartinį variantą. Jei atsiranda papildomos laiko sąnaudos, jos įskaičiuojamos, bet jei sąmata pradeda skirtis daugiau nei 10 proc. jau reikia klientą informuoti. Jei žmogus netiki, mes jį visada kviečiame atvykti į servisą ir pasitikrinti. Mes nepiktnaudžiaujame“, – sako A. Kirjazovas.

ŠAA vadovas sako, kad žmonės į netikėtai išbrangusį remontą žiūri skirtingai – vieni supranta, kad ne pirmos jaunystės automobilio varžtai gali sunkiai atsisukti ar lūžti, kiti – piktinasi ir leidžiasi į diskusijas.

Bet kokiu atveju, A. Kirjazovas pripažįsta, kad jei servisas siekia apgauti klientą, tai jam gali nesunkiai pavykti.

„Na, net nežinau, kaip būtų galima apsisaugoti. Yra pasitikėjimas – jūs paliekate savo turtą, o mes atsakingai jį priimame. Jei kaina netinka, juk visada galima nuvažiuoti į kitą servisą – mes neturime teisės užlaikyti mašinos. Tiesiog diagnozuojamos bėdos ir kliento pasirinkimas, taisyti ar ne. Juk nėra diktatūros. Jei netaiso, tuomet turi susimokėti tik už diagnostiką“, – sako A. Kirjazovas.

Neskubėti

Valstybinės kelių transporto inspekcijos technikos skyriaus patarėjas Olegas Pauliukovas teigia, kad servisai turėtų glaudžiau bendrauti su klientais.

„Pirmiausia pradėkime nuo to, kad reikia tinkamai užpildyti transporto priemonės trūkumų sąrašą. Servisai taiko įvairią politiką, bet aš siūlyčiau, kad servisas parodytų klientui gedimą. Tarkime, kliba šarnyras ir jį reikia keisti. Jei žmogiškai parodytų, tai ir nekiltų nesusipratimų. Tuomet užpildoma paraiška su abiem pusėms priimtinomis sąlygomis“, – sako O. Pauliukovas.

Jis teigia, kad preliminarioje sutartyje turi būti surašytos ne tik darbų, bet ir detalių kainos bei garantiniai įsipareigojimai.

„Jei sąlygos tinkamos ir abi pusės pasirašo, manau, problemų neturėtų kilti“, – sako specialistas.

Tiesa, kokia kaina yra priimtina ir atitinkanti rinkoje siūlomas – gana sudėtinga pasakyti.

„Vienas servisas brangesnis, gal ten dirba aukštesnės kvalifikacijos meistrai – automatiškai ir kaina ten didesnė. Kitas dalykas, yra servisų, taip vadinamų „garažiukų“. Jei jie dirba pagal individualią veiklą, tai jų kainos yra mažesnės. Tokiu atveju kaina skiriasi. Kaina skiriasi ir skirtinguose miestuose“, – pastebi specialistas.

Tas pats galioja ir detalių kainoms.

„Jei detalė originali, tai kaina bus vienokia. Jei naudota – jau kita. Tai sudėtinga vienareikšmiškai pasakyti, kad kaina bus tokia ir nekitokia. Kaina laviruoja“, – sako O. Pauliukovas.

Specialistas pataria, prieš taisant automombilį apžiūrėti jį ir sužinoti kainas ne viename, o bent keliuose servisuose ir netaisyti pirmame pasitaikiusiame. Be to, prieš remontą automobilį galima patikrinti techninių apžiūrų centruose.