„Dar anksti daryti išvadas dėl poveikio eismo pralaidumui ir saugumui, nes dažniausiai tokie tyrimai atliekami praėjus bent metams po pokyčių. Tačiau akivaizdu, kad naujoji ženklinimo sistema skatina vairuotojus būti dėmesingesnius ir drausmingesnius, sumažėjo konfliktinių situacijų dėl to, kad vairuotojai rikiuojasi žiede ir nemato „aklo taško zonoje“ greta esančio vairuotojo, o didžiausias privalumas tas, kad tapo paprasčiau nustatyti avarijos kaltininką“, – pranešime spaudai cituojamas V. Grigonis.
Pasak BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio, visų tipų eismo sankirtose įvyksta daugiausiai, arba apie 40-60 proc. avarijų, o keturšalės sankryžos pavertimas žiedine transporto priemonių judėjimo susikirtimų skaičių sumažina keturis kartus: nuo 32 iki 8. Vis dėlto ir tokio tipo sankryžoje vykstančio eismo reguliavimą reikia tobulinti.
„Iškilūs, šviesą atspindintys kauburėliai avaringiausiose Vilniaus žiedinėse sankryžose įrengti tam, kad vairuotojai be reikalo nekeistų važiavimo juostos. Būtent ši vairavimo klaida yra viena iš dažniausių eismo įvykių žiedinėse sankryžose priežasčių“, – teigia A. Žiukelis.
Kitos dvi pagrindinės avarijų žieduose priežastys – nepraleidžiami pagrindiniu keliu važiuojantys automobiliai bei saugaus atstumo nesilaikymas, kai prieš įvažiuojant į žiedą, vairuotojas žiūri, kas darosi žiede, ir susilpnėja jo dėmesys priekyje važiuojančiam automobiliui, kuris gali imti staiga stabdyti.
Žirmūnų ir Olandų žiedai suprojektuoti daugiau kaip prieš 30 metų ir patenka į problematiškiausių sankryžų dešimtuką Vilniaus mieste. Juose grūstys yra vienos ilgiausių, o pagal įvykstančių neįskaitinių eismo įvykių skaičių Olandų žiedas yra vienas avaringiausių žiedų Lietuvoje. Jo apkrova piko valandomis svyruodavo tarp 3900-4100 automobilių per valandą ir visomis prasmėmis viršijo normalias tokio žiedo laidumo ribas.
VGTU planuoja vėliau atlikti tyrimą, kokios įtakos Žirmūnų ir Olandų žiedų pralaidumui turėjo naujas ženklinimas.