Baudos vairuotojams – drumstame vandenyje

Kai lyja tiek, kiek šį rudenį, galite labai nesunkiai gauti šaltą dušą, kurį sukelia per balas važiuojantys automobiliai. Tik stebint automobilių srautą intensyvesnio eismo gatvėse, panašu, kad daugelis vairuotojų nė nežino ar nesusimąsto, kad už pėsčiojo aptaškymą jiems gresia baudos. Tiesa, bauda gresia tik tuo atveju, jei bus įrodyta, jog vairuotojas sušlapino pėsčiąjį tyčia. O tai nėra lengvai įgyvendinama misija.

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis sako, kad formaliai tyčinis aptaškymas yra pažeidimas.

„Tai gana dviprasmiška situacija. Sudėtinga pasakyti, ar tokį pažeidimą būtų galimybė tinkamai įrodyti. Žinoma, jei pavyktų įrodyti, bauda už tai grėstų“, – sako A. Bubulis.

Toks elgesys traktuojamas kaip „kiti KET pažeidimai“. Už šį pažeidimą gresia žodinis įspėjimas arba bauda nuo 5 iki 10 eurų.

„Iš esmės KET neapibrėžia tokių situacijų, kaip važiuojant per balą aptaškomi žmonės. Eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Eismo dalyvis yra tiek pėstysis, tiek vairuotojas. Taigi abiejų jų elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Abu dalyviai privalo laikytis visų atsargumo priemonių. Vėlgi, pėstysis turėtų įvertinti situaciją“, – svarsto pareigūnas.

Kauno kelių policija per metus gauna 2-3 pranešimus, kai pėstieji skundžiasi, jog juos tyčia aptaškė automobilis. Tačiau pareigūnai neskuba teisti vairuotojų.

„Vertiname visas aplinkybes: kur pėstysis stovėjo, kaip jis elgėsi ir panašiai. Logiška, kad jei pėstysis stovi prie pat didžiausios balos, jis gali būti aptaškytas. Eismo srautas juda, eismo juostos nubrėžtos, privaloma važiuoti savo eismo juosta, tai natūralu, kad kažkas važiuoja pirma juosta, kažkas – antra. Jei bala pirmoje eismo juosta, tai kur tam vairuotojui dingti? Juk jis balos neperšoks ar išlipęs balos nenusausins, kad neaptaškytų pėsčiųjų. Taigi, apie tai ir kalbu, kad visi eismo dalyviai turi elgtis atsargiai“, – sako A. Bubulis.

Išsiaiškinti, ar vairuotojas aptaškė pėsčiuosius tyčia galima pasitelkus vaizdo įrašus, tačiau ir tai ne visada būna naudinga informacija.

„Vairuotojui grėstų nemalonumai, jei būtų nustatyta tyčia, kad jis specialiai tai padarė. Jei kelyje daugiau nebuvo eismo dalyvių, tik jis ir pėstysis, ir vairuojas galėjo nesunkiai apvažiuoti balą, galbūt pristabdyti, bet tyčia jį aptaškė. Tačiau realybėje tai labai sunku įrodyti. Renkame įrodymus, jei įmanoma juos surinkti, ir vertiname“, – sako pareigūnas.

Kauno pareigūnai dar praėjusiais metais svarstė, ar nederėtų tokio elgesio prilyginti chuliganiškam vairavimui, tačiau po ilgų diskusijų tam nepritarta.

„Diskutavome su kolegomis, kad tai būtų galima prilyginti chuliganiškam vairavimui. Tačiau chuliganiškas vairavimas yra toks, kai keliamas pavojus eismo saugumui. Vėlgi, nežinau, ar keliamas pavojus eismo dalyviams, jei jie aptaškomi“, – svarsto A. Bubulis.

Kaip jau minėta, per metus į policiją kreipiasi vos keli žmonės, kuriuos aptaškė automobiliai. Formaliai jie galėtų kreiptis ir į teismą, siekiant išsireikalauti patirtą žalą.

„Žmonės įsidėmi numerius. Fotografuoja rūbus, kaip atrodė po įvykio. Faktas, kad jei rūbas sugadintas, žmogus turėtų galimybę kreiptis į teismą ir išsireikalauti žalą. Bet vėlgi, turi būti supratimas ir reikia pasirinkti stovėjimo vietą ar ėjimo trajektoriją tokią, kad nebūtum aptaškytas.

Galbūt į tokias situacijas dažniausiai papuola tie, kurie neturi supratimo apie eismo vyksmą, niekada neturėjo vairuotojo pažymėjimo. Dažniausiai tai pasitaiko vaikams, nes jiems kartais smagu pasivaikščioti ir patrepsėti per balas. Kiekvienas turime įvertinti, kur einame ir kur stovime. Tuo pačiu ir vairuotojas neturėtų didinti greičio matydamas, kad aptaškys pėsčiuosius. Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus“, – konstatuoja A. Bubulis.