Pavyzdžių, kuomet tą patį faktą skirtingai traktuoja du kertiniai teisėtvarkininkų darbo „ramsčiai“ – Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (ATPK) ir Baudžiamasis kodeksas (BK), arba kai juose apskritai trūksta kai kurių svarbių dalykų, Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroras Juozas Sykas turi ne vieną.
Tai blaivus ar ne?
Vienas jų toks. BK 281-ajame straipsnyje numatyta, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio.
ATPK 126 straipsnis neblaiviais (lengvo girtumo laipsnio) pripažįsta transporto priemonių, kurių maksimali leidžiama masė didesnė negu 3,5 t, arba turinčių daugiau nei 9 sėdimas vietas vairuotojus, taip pat tuos, kurių vairavimo stažas iki dvejų metų – kai girtumas siekia nuo 0,2 iki 0,4 prom.
„Dabar – kuriozas. Įsivaizduokite tokią situaciją: vairuotojas, kurio vairavimo stažas iki 2 metų, vairuoja transporto priemonę, jo kraujyje – 0,3 prom. etilo alkoholio. Jei nesužeidžia kokio žmogaus, pagautam tokios būklės prie vairo paprastai jam surašomas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nes jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus.
Tačiau jei jis tokios būklės sukelia eismo įvykį, kurio metu kitam žmogui padaromas nesunkus, sunkus ar mirtį sukėlęs sužalojimas, tuomet jis laikomas... blaiviu.
Kaip taip gali būti – pagal ATPK žmogui pripažįstamas lengvas girtumas, o pagal BK jis yra visiškai blaivus?! Nemanau, kad tokia situacija toleruotina – reikėtų abiejų kodeksų nuostatas suvienodinti“, – sako J. Sykas.
Apie teisių atėmimą – skirtingai
Dar vienas kodeksų nesutapimo pavyzdys – dėl uždraudimo naudotis vairavimo teise.
„Baudžiamasis kodeksas numato, kad uždrausti asmeniui naudotis vairavimo teise padarius nusikalstamą veiką galima maksimaliai 3 metams. Administracine tvarka teises atimti galima ir 5 metams. Keista – BK, nustatantis bausmes už nusikaltimus, yra švelnesnis nei ATPK, – sako prokuroras.
Tiesa, BK tvarka uždraudus naudotis specialia teise termino sutrumpinimo per pusę nėra, skirtingai nuo ATPK. Tačiau manau, kad ir Baudžiamajam kodekse reikėtų nustatyti maksimalų 5 metų teisių atėmimo terminą“, – pastebi J. Sykas.
Pabėgo – reiškia nebuvo girtas?
Anot pareigūno, visuomenėje daug diskusijų sukelia situacijos, kuomet sukėlęs eismo įvykį, kad ir su mirtinais padariniais, vairuotojas pasišalina iš eismo įvykio vietos. Po kelių dienų su advokatu jis ateina į policiją, prisipažįsta dėl įvykio, tačiau neigia, kad eismo įvykį sukėlė būdamas neblaivus. Remiantis praktika, standartinis jo pasiteisinimas toks – pabėgau dėl kilusio streso.
„Visuomenės požiūris – vienareikšmiškas: „Neblaivus! Tačiau procesiškai įrodyti, kad asmuo vairavo neblaivus yra iš esmės neįmanoma misija.
Kitas su tuo susijęs dalykas – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos BK niekaip nereglamentuotas. Kodekse jis nėra nei veiką kvalifikuojantis požymis (skirtingai nei neblaivumas), nei atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
Aišku, teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos dydį, gali atsižvelgti į tą aplinkybę. Tačiau, mano giliu įsitikinimu, būtinos BK 281 str. 2, 4, 6 dalies korekcijos šalia neblaivumo ir apsvaigimo nuo alkoholio įvedant ir pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. Tada nebeliktų erdvės pasiteisinimams“, – siūlo prokuroras.
Be to, jo nuomone, reikėtų griežtinti atsakomybę, jei avarijoje sužeidžiama ar žūsta daugiau nei vienas žmogus.
„Dabar atsakomybė iš esmės tokia pati – ar pražudei 1, ar 10 žmonių. Tik teismas gali į tai atsižvelgti skirdamas bausmę, tačiau vėlgi – atsiradus pataisoms neliktų vietos galimam visuomenės nepasitenkinimui vienokia ar kitokia bausme“, – teigiamą rezultatą prognozuoja J. Sykas.
Dar vienas jo pastebėtas dalykas – BK nėra skirstymo į lengvą, vidutinį ar sunkų girtumą.
„Kažin ar nevertėtų to reglamentuoti – juk 0,5 promilės ir 3 promilės vairavimo požiūriu turi nemenką skirtumą...“ – argumentuoja jis.
Ar yra vilčių?
Su kodeksų prieštaravimais visų Klaipėdos apskrityje įvykstančių avarijų, pasibaigiančių žmonių sužalojimu ar mirtimi, tyrimus prižiūrintis J. Sykas susiduria kasdien. Todėl jis ir stebisi, kodėl niekas iki šiol nesiima taisyti trūkumų.
„Kodėl neinicijuojamos pataisos? Manau, kad padarius reikiamus pakeitimus visiems būtų tik geriau. Aišku, ne neblaiviems vairuotojams“, – įsitikinęs prokuroras.
Gali būti, kad jo siekis pagaliau išsipildys. „Vakarų ekspresui“ pradėjus domėtis šia tema, tiek teisingumo ministras Juozas Bernatonis, tiek Seimo nariai Eligijus Masiulis ir Stasys Brundza patikino peržiūrėsią įstatymus ir, jei ekspertai pritars siūlymams, inicijuosiantys atitinkamus pakeitimus.
„Net neįsivaizdavau, kad tie kodeksai gali taip skirtis. Iki šiol visąlaik maniau, jog priimant teisės aktus jie tarpusavyje derinami. Tačiau, panašu, ne visada. Su daugeliu jūsų minimų siūlymų keisti ar papildyti kodeksus tikrai sutinku. Pavyzdžiui, dėl pabėgimo iš sužalojimus ar mirtį sukėlusios avarijos vietos. Tą dalyką būtina reglamentuoti – juk ką paskui įrodysi. Toks dalykas turėtų būti prilygintas sunkiam girtumo laipsniui.
Dėl galimybės teismams varijuoti baudos dydžiais... Taip, teisėjai turi turėti tam tikras žirkles, tačiau įstatymai irgi turėtų aiškiau reglamentuoti – už ką, kiek ir kodėl“, – dienraščiui teigė praeityje profesionaliu lenktynininku buvęs S. Brundza.
Darbo brokas
„Pernai spalį buvo įregistruotas mano, kaip Seimo nario, pasiūlymas dėl BK pataisų, kuriomis siekiama nustatyti baudžiamąją atsakomybę tiems asmenims, kurie vairavo kelių transporto priemonę būdami apsvaigę nuo alkoholio, kai jų kraujyje yra daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, ar vengė patikrinti blaivumą, taip pat reguliuoti kitus su kodekso 281 straipsniu, reglamentuojančiu baudžiamąją atsakomybę už sukeltas avarijas, susijusius aspektus.
Kadangi dalis keliamų klausimų šiuo metu yra nagrinėjami Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, jūsų minimus pastebėjimus aptarsime komitete svarstant atitinkamų įstatymų projektus“, – pažadėjo teisingumo ministras Juozas Bernatonis.
Prisidėti prie atitinkamų pataisų teigia pasiruošęs ir buvęs susisiekimo ministras E. Masiulis.
„Neatitikimo tarp ATPK ir BK problema tikrai yra. Juk neatrodo logiška, kai skirtingi įstatymai skirtingai traktuoja neblaivumą. Todėl esu nusiteikęs siūlyti koreguoti tuos teisės aktus, tik iš pradžių reikės konsultuotis su teisininkais, pavyzdžiui, Seimo Teisės departamentu. Kodėl? Kad neatsirastų dviejų rūšių teisiamieji ir nebūtų skundų dėl lygiateisiškumo principo iš pradedančiųjų vairuotojų, kuriems taikomos kitokios neblaivumo ribos nei kitiems vairuotojams. Reikia išsiaiškinti visus panašius niuansus“, – tvirtino E. Masiulis.
Kodėl to nebuvo padaryta prieš tvirtinant vieną ar kitą įstatymą ar jo pataisas? – „Vakarų ekspresas“ pasiteiravo Seimo nario.
„Gal įstatymai neparengiami iki galo kokybiškai... Pavyzdžiui, visi staiga susižavi nulinės promilės idėja jauniems vairuotojams Administracinių teisės pažeidimų kodekse, tačiau visiškai pamiršta, kas apie tai sakoma Baudžiamajame kodekse. Manau, čia yra ir įstatymus ruošiančių institucijų broko, ir parlamentarų, kurie siūlo tokius projektus ar už juos balsuoja Seime“, – aiškino E. Masiulis.
INFORMACIJA
Baudžiamojo kodekso 281 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus.
Baudžiamoji atsakomybė kyla, jei nukentėjusiam asmeniui padaromas nesunkus, sunkus sveikatos sutrikdymai ar nukentėjęs asmuo žūsta – BK 281 str. 1, 3, 5 dalys. Jei tą padaro neblaivus – atitinkamai 2 dalis (nesunkus sveikatos sutrikdymas), 4 d. (sunkus sveikatos sutrikdymas), 6 d. (mirtinas atvejis).
Jei padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas, tuomet tenka administracinė atsakomybė.