Leistino greičio viršijimas – dažniausiai Lietuvos keliuose ir gatvėse fiksuojamas Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas, kuris yra ir viena iš pagrindinių visų eismo įvykių priežasčių. Bene efektyviausias kovos su greičio mėgėjais įrankis – greičio matuokliai, vadinamieji radarai.
Tačiau jie neveiksmingi tais atvejais, kai taisykles ignoruoja Jungtinėje Karalystėje (JK) registruotas automobilis. Todėl šios šalies valstybiniai numeriai į Lietuvą trumpam grįžusiems emigrantams kartais tarsi suteikia privilegijų.
Yra ir tokių, kurie piktnaudžiauja kitaip: stato automobilius draudžiamose vietose arba apmokestintose miestų zonose nemokėdami nė cento ir nesijaučia dėl to kalti.
Vasarą Lietuvos keliuose tokių automobilių gerokai padaugėja, proporcingai auga ir pažeidimų, už kuriuos bus išvengta atsakomybės, tikimybė.
Pažeidimų nesureikšmina
Liepos pabaigoje iš Londono į Lietuvos pajūrį atostogauti bei aplankyti giminaičių Pranas (vardas pakeistas) su šeima – žmona ir mažamečiu sūnumi – taip pat parvyko JK registruotu automobiliu. Tai, pasak jo, patogus būdas, mat nereikia riboti bagažo, o užtrunkama tik apie parą, pasinaudojus tarptautinėmis perkėlomis Doveryje iš JK į Prancūziją bei Vokietijos uostamiestyje Kylyje, iš kurio pasiekiama Klaipėda.
Taip „Tiesos“ pašnekovas keliauja ne vienerius metus.
„Keliai geri, kada nori sustoji, permiegi kelto kajutėje. Kelionės išlaidos – ne ką didesnės nei skristi lėktuvu. O ir Lietuvoje patogu visus aplankyti, nuvažiuoti, kur reikia: automobilis suteikia laisvę. Be to, galima parsivežti pilną bagažinę lauktuvių“, – tokio keliavimo būdo pranašumus vardijo vyriškis.
Kalbėdamas su žurnalistu jis buvo atviras ir neneigė, kad ne kartą yra viršijęs greitį, bet už tai nuobaudos nesulaukęs.
„Grįžtame kartą per metus, norisi aplankyti kuo daugiau Lietuvoje likusių giminaičių ir draugų, o jie išsibarstę po visą šalį. Norint suspėti visus aplankyti tenka paskubėti, važiuoti greičiau, nei leistina. Prieš keletą metų paryčiais net mačiau, kaip prieš mano automobilį nušvito greičio matuoklio blykstė. Maniau, baudos neišvengsiu. Tačiau viskas tuo ir pasibaigė. Girdėjau, kad policija angliškų automobilių neranda. Neslėpsiu, per tuos metus greitį viršijau dar bent kelis kartus, bet nė karto dėl to neįkliuvau“, – atviravo lietuvis.
„Nelakstau kaip akis išdegęs, „paspaudžiu“ tik ten, kur kelias lygus, eismas nedidelis. Vairuoju taip, kad nei sau, nei kitiems vairuotojams kelyje problemų nesukeliu. Per 16 metų nesu pakliuvęs į jokį eismo įvykį“, – teisinosi 35-erių metų vyras.
Jis sakė girdėjęs, kad naudodamiesi šia spraga taip elgiasi ir daugiau lietuvių, į gimtinę grįžtančių automobiliais.
„Yra blogesnių“
Du ar tris kartus per metus automobiliu į Lietuvą grįžta ir į D. Britaniją prieš 12 metų emigravęs Arūnas. Taip jis keliauja ir dėl to, kad bijo skraidyti lėktuvais. Jis taip pat neneigė, kad kartais Lietuvoje viršija greitį, tačiau sako per daug metų jau pastebėjęs tendenciją, kad už nedidelius pažeidimus niekas nebaudžia.
„Tikrai buvo, bet nepamenu, kada paskutinį kartą mane „nušovė“ radaras. Jokio pranešimo Anglijoje apie tai negavau. Nežinau, kodėl. Gal dėl to, kad per tiek metų pakeičiau jau ne vieną automobilį“, – spėliojo pašnekovas.
Vienintelis atvejis, kai jis buvo informuotas apie padarytą pažeidimą – Vilniaus centrinėje dalyje už savo automobilio valytuvo yra radęs pranešimą apie nesumokėtą rinkliavą už stovėjimą ir gresiančią atsakomybę.
„Taip pasielgiau dėl nežinojimo. Gyvendamas Anglijoje tikrai negirdėjau apie apmokestintas zonas. Atvirai kalbant, nesumokėjau. Nepadariau nieko tokio. Yra daug blogesnių pažeidėjų“, – įsitikinęs emigrantas.
Jungtinė Karalystė duomenų neteikia
Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas tikino, kad Jungtinėje Karalystėje registruoti automobiliai tebėra pareigūnų galvos skausmas, kai užfiksuojami ir tiriami pažeidimai.
„Techninės greičio matuoklių savybės leidžia užfiksuoti taisykles pažeidusį JK registruotą automobilį ir jo numerius, tačiau kam surašyti protokolą, lieka neaišku. JK – vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kuri neteikia mums duomenų apie transporto priemonės savininkus. Kodėl – tikrai nežinau“, – sakė jis.
Kitos šalys narės tai daro pagal duomenų keitimosi direktyvą, kuria sudaromos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Pasak D. Šalomsko, tokiu atveju ES šalyje registruotos transporto priemonės vairuotoją išsiaiškinti neužtrunka.
Vis dėlto pažeidėjams ne visada pavyksta išsisukti, kartais gelbėja laiko patikrintos priemonės, ir atsakomybės išvengti nepavyksta.
„Pavyzdžiui, greitį viršijęs vairuotojas nustatomas kelių policininkų patruliavimo metu. Kitų pažeidimų atveju kartais galima taikyti priverstinį automobilio nutempimą, kai jis stovi draudžiamoje vietoje ar trukdo eismui.
Blokuoti ratus jau draudžia įstatymas, nors tokiais atvejais jis tikrai būtų veiksmingas“, – pasakojo D. Šalomskas.
Nerangumas ar išimtis?
Europos Parlamento ir tarybos direktyva, kuria sudaromos palankesnės sąlygos valstybėms keistis informacija apie KET pažeidimus, priimta 2015 m. kovo 11 dieną ir visos šalys narės šio dokumento laikosi.
Bet ne D. Britanija.
Lietuvos Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Linas Balsys kalbėdamas su „Tiesa“ tik spėliojo, kodėl D. Britanija laikosi būtent tokios pozicijos.
„Gali būti, kad jie tiesiog nespėjo perkelti direktyvos į savo teisės sistemą, o gal turi išimtį: santykiuose su ES jų britai turi ne vieną. Tikslios priežasties įvardyti negalėčiau, reikėtų klausti jų pačių. Tai britų Vyriausybės pozicija, ir gali būti, kad ateityje šiuo klausimu ji dar pasikeis, nes po „Brexit“ šalies ir Europos Sąjungos santykiai bus įtvirtinti visiškai kitaip“, – apie galimas priežastis kalbėjo Europos reikalų žinovas.
Anot jo, minėtoji direktyva tikrai pagerino situaciją Bendrijoje.
„Anksčiau buvo sudėtinga rasti pažeidėjus net kaimyninėse šalyse. Belgai neteikdavo informacijos olandams ar prancūzams, šie – kaimynams. Dabar viskas vyksta, ir labai greitai“, – sakė L. Balsys.
Palangoje elgiasi drausmingai
Kad gatvėse vasarą padaugėja JK registruotų automobilių, pastebima ir didžiausiame Lietuvos kurorte Palangoje. Tačiau jų vairuotojai – gana drausmingi ir paiso vietos valdžios nustatytos tvarkos. Taip tvirtino mokestį už automobilių stovėjimą apmokestintose miesto zonose kontroliuojančios įstaigos Palangos miesto rinkliavų centro direktorius Bronius Martinkus.
„Jie tvarkingi, susimoka už stovėjimą. Gal ir pasitaiko vienas kitas, bet nepasakyčiau, kad emigrantus būtų galima išskirti kaip atskirą grupę dėl jūsų minėto pažeidimo. Kas kita – turistai iš Rusijos ar Baltarusijos. Jie mokėti nelinkę. Mes tik užfiksuojame pažeidimus ir perduodame juos savivaldybės specialistams“, – apie darbo specifiką pasakojo vadovas.
Kurorto savivaldybės viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Danutė Mikienė taip pat patvirtino, kad iš užsienio automobiliais atvykę lietuviai yra vis sąmoningesni.
Žinoma, yra ir tokių, kurie atsakomybės vengia. Jų mes surasti negalime, neturime teisės prisijungti prie tarptautinio registro. Vis dėlto reikia pasidžiaugti, kad tokių yra vienetai“, – tvirtino pažeidimus nagrinėjančio savivaldybės skyriaus specialistė.
Galimybė išvengti baudos yra
Vilniaus savivaldybės atstovai taip pat pripažino, jog yra galimybė JK registruoto automobilio vairuotojui ar savininkui Lietuvos sostinėje išvengti rinkliavos bei atsakomybės už tai.
„Dauguma atvejų, kai užsieniečiai arba užsienyje registruotus automobilius vairuojantys lietuviai pažeidžia tvarką, yra išaiškinami jų viešnagės metu, net jeigu transporto priemonė ir registruota JK.
Tačiau, pagal dabartinį tarptautinį bendradarbiavimą, kartais identifikuoti pažeidėjo neįmanoma, ir jis bausmės išvengia“, – aiškino savivaldybės Saugaus miesto departamento Administracinių pažeidimų tyrimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Aivaras Rūkštelis.
Vis dėlto, užfiksavus pažeidimą, tai gali skaudžiai atsirūgti vėliau: ES ir Šengeno zonų valstybių institucijoms bendradarbiaujant vis glaudžiau, įmanoma, kad ateityje išaiškės net menkiausios vairuotojų nuodėmės bet kurioje Bendrijos šalyje.