Rūpestingiausi yra Latvijos vairuotojai (88 proc. patikrina, ar keleiviai prisisegę), o mažiausiai keleivius kontroliuoja Estijos vairuotojai (82 proc.). Lietuvoje 84 proc. vairuotojų nepajuda, kol keleiviai neprisisegė saugos diržų.
Tokias tendencijas atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė primena, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vežti keleivius, kurie yra neprisisegę saugos diržų: jei transporto priemonėje įrengti saugos diržai, juos privalo užsisegti vairuotojas ir visi keleiviai, nepaisant jų sėdėjimo vietos.
„Saugos diržai eismo įvykyje apsaugo ne tik vairuotoją, bet ir keleivius. Vis dėlto įsėdę į automobilį kartais vis dar pamirštame juos užsisegti, ypač jei sėdime ant galinės keleivio sėdynės. Kažkodėl vis dar vyrauja nuomonė, kad sėdint už vairuotojo yra saugu ir segtis nebūtina. Tai labai didelė klaida ir eismo nelaimės įrodo, kad tokia nuostata gali kainuoti gyvybę“, – įspėja V. Katilienė.
Ji paneigia ir įsitikinimą, kad avarijos metu apsaugos oro pagalvės. Pasak V. Katilienės, oro pagalvės padės tuomet, kai žmogus segės saugos diržą. Priešingu atveju oro pagalvė neprisisegusiam žmogui tampa papildoma kliūtimi. Be to, kai kurių modelių automobiliuose oro pagalvės gali neišsiskleisti, jeigu saugos diržas nėra užsegtas.
Smūgio metu neprisisegusieji diržų yra veikiami labai stiprios smūgio jėgos, todėl galva gali išdaužti automobilio stiklą ar pats žmogus net išskristi per priekinį langą. Gale sėdintys ir saugos diržų nesegintys keleiviai dėl veikiamos smūgio jėgos gali sužaloti ar net pražudyti priekyje sėdinčiuosius, nes užkrinta ant jų ir juos prispaudžia. Smūgio metu 75 kg sveriantis neprisisegęs keleivis 4,5 t jėga atsitrenkia į prietaisų skydelį arba priekinę sėdynę ir neturi galimybės išgyventi.
V. Katilienė apgailestaudama priminė Lietuvos policijos duomenis, kad pirmąjį 2024-ųjų pusmetį nustatyta net 11 376 saugos diržų nenaudojimo atvejų.
„Deja, duomenys rodo, kad vis dar trūksta atsakomybės ir vairuotojams, ir keleiviams. Kiekvieną kartą prieš transporto priemonei pajudant būtina užsisegti saugos diržus patiems, priminti apie tai šalia sėdintiems. Vairuotojas turėtų nepradėti kelionės, kol visi keleiviai nėra užsisegę saugos diržų, nes tai nelaimės atveju išgelbės gyvybę ir vairuotojui, ir keleiviams. Naujuose automobiliuose paprastai būna įrengta apsauga – jei judančiame automobilyje yra neprisisegusių asmenų, garsinis signalas neduos ramybės tol, kol jie nepasinaudos saugos diržais“, – sako V. Katilienė.
Ji primena, kad atsakomybė už saugos diržų nenaudojimą užtraukia baudą nuo 30 iki 50 eurų, o nubausti gali būti ir keleiviai, ir vairuotojas.
Draudimo bendrovės atstovė primena, kad tinkamai būtina prisegti ir vežamus vaikus. Žemesni kaip 135 cm ūgio vaikai lengvuoju ar krovininiu automobiliu turi būti vežami prisegti jų ūgiui ir masei pritaikytomis vaikų prisegimo sistemomis.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos 16-64 metų žmonių apklausa buvo atlikta šių metų balandį, apklausiant po 1 600 kiekvienos Baltijos šalies respondentų. Tyrimo paklaida – 2,45 proc.
