Kodėl pertvarkoma sankryža?
Tęsiant Vilniaus miesto gatvių humanizavimą, siekiama eismą čia padaryti saugų visiems dalyviams. Tyrimai rodo, kad žiedinės sankryžos turi mažiau konfliktinių taškų, kuriuose gali susikirsti eismo srautai.
„Įprastoje, reguliuojamoje sankryžoje skaičiuojami 32 konfliktiniai taškai, o eismui vykstant ratu jų tėra 8. Tai yra keturis kartus mažiau galimybių įvykti eismo įvykiui“, – paaiškina Antonas Nikitinas, vyriausiasis Vilniaus miesto inžinierius.
Žiedinę sankryžą gerokai saugiau kirsti ir pėstiesiems bei dviratininkams – jų judėjimas irgi patiria mažiau konfliktinių taškų, užtikrinamas geresnis matomumas, pėsčiasis visuomet turi pirmumą prieš vairuotoją kirsdamas sankryžą.
Eismui vykstant ratu, efektyviai mažinamas greitis sankryžos zonos ribose, kadangi kiekvienas vairuotojas atsiduria šalutiniame kelyje ir įvažiuoti į sankryžą gali tik įsitikinęs, kad kelias yra laisvas.
„Žiedinė sankryža, esant panašiam eismo krypčių srautų pasiskirstymui, pasižymi itin geru laidumu, eismas vyksta tolygiai ir nenutrūkstamai. Veikimo principas yra priešingas šviesoforais reguliuojamoje sankryžoje, kurioje degant raudonam signalui automobilių srautas turi visiškai sustoti. Tad ramesnis greitis sankryžos prieigose ne tik reiškia didesnį saugumą. Šiuo atveju – ir sklandesnį judėjimą gatvėmis“, – sako A. Nikitinas.
Žiedinė sankryža taupo sankryžos kirtimo laiką pėstiesiems, kadangi jie turi aiškią pirmenybę – vairuotojai privalo praleisti pėsčiuosius visais atvejais, įvažiuodami ar išvažiuodami iš transporto žiedo. T. Ševčenkos ir Vytenio g. sankryžoje apskaičiuotas vidutinis laukimo laikas pėsčiųjų perėjoje šiuo metu yra 27 sekundės, o pakeitus eismo organizavimo būdą – sutrumpės vos iki 2–3 sekundžių laukimo.
Darnesnis judėjimas ir švaresnė aplinka
Nustatyta, kad eismą organizuojant ratu išskiriama mažiau anglies dioksido (CO2).
„Vilnius jau užsitarnavo žaliausio miesto titulą, o viena iš priežasčių – ramaus eismo gatvės, kuriose neišnaudotos kelio dangos skiriamos papildomų žalių plotų sukūrimui, pėsčiųjų takų platinimui, gatvei įgaunant naują prasmę. Pavyzdžiui, tyrimais patvirtinta, kad automobiliai, kirsdami žiedinę sankryžą, priklausomai nuo jos dydžio, išskiria 15-50 proc. mažiau kenksmingų išmetamųjų dujų, nei važiuodami šviesoforais reguliuojama sankryža“, – sako Edgaras Stankevičius, JUDU judumo ekspertas.
Taip pat žiedinė sankryža gali padėti net iki 28 proc. sumažinti degalų suvartojimą, kadangi sankryža kertama beveik nesustojant – kitaip nei šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, kur užsidegus raudonam signalui, automobiliams tenka visiškai sustoti.
Humanizuotose gatvėse daug dėmesio skiriama ir želdiniams. Tyrimais patvirtinta, kad želdinių buvimas gerina gyvenimo mieste kokybę, teigiamai veikia žmogaus emocinę bei psichologinę būseną. Karštuoju metu laiku atlieka puikią vėsinimo funkciją, mažiną triukšmą, dulkių susidarymą, o taip pat prisideda ir prie CO2 mažinimo mieste.
Gatvių humanizavimo modelį naudoja ir kiti Europos miestai. Ramaus eismo zonose, kurios yra vienas humanizavimo sprendimų, automobiliai dažniausiai juda 20-30 km/val. greičiu, dviratininkai ar paspirtukų mėgėjai taip pat gali judėti bendrame sraute su automobiliais, o tai užtikrina platesnį tinklą darniam judumui, nes nereikalingi atskiri takai.
Gerosios užsienio patirtys rodo, kad sumažinus greitį apie 10 proc., mažėja spūstys ir padidėja eismo pralaidumas. Be to, šalia intensyvių, taršių gatvių gyvenantys žmonės mažiau socialiai aktyvūs – tokios gatvės nepatrauklios, o jų humanizavimas skatina bendruomenių kūrimąsi.
Po rekonstrukcijos T. Ševčenkos gatvė bus visapusiškai atnaujinta: optimizuotas parkavimas suformuotose „kišenėse“, o pėstieji galės patogiai patekti į pėsčiųjų takus, sutvarkyti įvažiavimai į kiemus, įrengtos naujos papildomos vietos gausesniam gatvės želdinimui – želdinių sodinimui, į kurį dar šį rudenį prisidėti prie vieno sodinimo bus kviečiami ir gyventojai.