Vairuotojų jautrumas kainai – išaugęs
Bendrovės „Circle K Lietuva“ degalų kategorijos vadovas Rokas Laurinavičius sako, kad pabrangus degalams vairuotojai pakeitė savo įpročius ir taupydami stengiasi važiuoti tik ten, kur labiausiai reikia.
„Stebėdami skirtingus klientų segmentus matome, kad vairuotojai atsakingiau planuoja keliones ir, tikėtina, atsisako jų, jei jos nėra būtinos. Taip pat pastebime, kad sunkiasvorių transporto priemonių valdytojai pirkimų apimčių ypatingai stipriai nekeičia. Tokių vartotojų išlaidų krepšelyje degalai dažnai sudaro liūto dalį, tad kaštai esant dabartinėms energijos, o kartu ir degalų kainoms, augo reikšmingai“, – sako R. Laurinavičius.
Pasak jo, orai šią žiemą yra itin permainingi, nuo speigo ir kone ankstyvos pavasarinės šilumos, o tokios sąlygos palankios rinktis kondensatui, todėl dyzelinius automobilius vairuojantieji dyzelino kokybei turi teikti prioritetą.
„Pirmos arktinės klasės dyzelinas yra žymimas snaige, žemesnės klasės dyzelinai tokia žymimi būti negali, todėl prieš pilantis degalus reikėtų atkreipti dėmesį, ar degalų pompa turi tokį indikatorių. Nuo praėjusių metų pradžios Lietuvoje privaloma visus metus prekiauti dyzelinu su bio priedu, todėl irgi svarbu patikima prekybos vieta, kad šis priedas neblogintų degalų kokybės. Savo arktinio dyzelino sudėtyje mes naudojame priedą, kuris ne tik yra itin atsparus šalčiui, tačiau ir kondensacijai – mažiau absorbuoja vandenį“, – teigia R. Laurinavičius.
Jo teigimu, visa degalų tiekimo, priežiūros ir eksploatavimo grandinė turi būti tinkamai administruojama, tam, kad vairuotojai galėtų sklandžiai ir be rūpesčių keliauti, tad kartais keleto centų paieška gali grįžti bumerangu, jei pasirenkama tiesiog mažesnė litro kaina ten, kur pardavėjas neužtikrina kokybės.
Lenktynininkas: kelią reikia matyti plačiau
Žinomas lenktynininkas Ignas Gelžinis pripažįsta, kad ir jo aplinkoje yra žmonių, kurie važinėja ir ieško, kur degalai yra pigesni. Jo nuomone, neaišku, kiek tokioms paieškoms išdeginama degalų, rizikuojama neaiškia kokybe, nuo kurios priklauso automobilio ekonomija, dinamika.
„Turbūt viena pagrindinių ekonomijos idėjų būtų tai, kad vairuotojas turi galvoti šiek tiek į priekį. Tarkime, jei mato priekyje raudoną šviesoforo signalą, jis turėtų riedėti su pavara ir palengva lėtinti savo greitį. Galbūt taip spės užsidegti žalia šviesa ir nereikės sustoti, bei pajudėti iš naujo. Tai daugiausiai degalų sutaupantis metodas mieste“, – pataria jis.
Anot profesionalaus lenktynininko, daug vairuotojų galvoja, kad labai lėtai įsibėgėjant sunaudojama mažiau degalų, tačiau tai yra mitas.
„Ekonomiškiausia pasiekti reikiamą greitį spaudžiant akseleratoriaus pedalą 50-70 proc. jėga ir tuomet išlaikyti greitį. Žinoma, daug vairuotojų galvoja, kad prieš sustojant riedėjimas laisva pavara taupo degalus, tačiau taip pat yra mitas. Lėtėti reikia įjungus pavarą ir ją palengva žeminti, taip varikliui nereikia palaikyti degimo deginant kurą ir suvartojimas lėtėjant būna nulinis. Jei riedame laisva pavara, variklis degina apytiksliai iki 1 litro degalų per valandą“, – atkreipia dėmesį I. Gelžinis.
Pasak jo, geriausias būdas sutaupyti yra važiuoti dviračiu ar eiti pėsčiomis, bet jei važiuojama – pirmiausiai saugoti automobilį.
„Esu girdėjęs visokių skundų, ypač iš dyzelinių automobilių vairuotojų, kurie renkasi pigiausius degalus, kad dažnai užsikiša filtrai ar aukšto slėgio agregatai. Tokiu atveju geriau taupyti einant pėsčiomis ar pasirinkant dviratį, kai tai leidžia oro sąlygos ar kitos aplinkybės, bet nepilti į automobilio baką žemos kokybės degalų“, – teigia I. Gelžinis.