Draudimas pabrango tūkstančiu
Panevėžietė gydytoja Rita Petručionienė, norėdama išvengti neplanuotų išlaidų, savo automobilį taip pat apdraudė ne tik privalomuoju civilinės atsakomybės, bet ir papildomu kasko draudimu. Tačiau kai baigiantis draudimo laikotarpiui moteris išvydo sumą, kokią reikia sumokėti, norint toliau tęsti sutartį, ją ištiko šokas – nuo 200 įmoka pakilo iki 1200 eurų.
R. Petručionienė praėjusiais metais BTA draudime apdraudė savo automobilį „Honda“. Moteris įsitikinusi, kad papildomas draudimas gali padėti apsisaugoti nuo galimų nuostolių. Ir neklydo – kartą po nakties ji rado savo automobilį apgadintą: priekinė mašinos dalis buvo įlenkta, nukritęs buferis. Panevėžietė iš karto kreipėsi į draudikus.
„Tai nebuvo eismo įvykis, automobilį nukritusiu buferiu radau stovėjimo aikštelėje. Kadangi buvau jį apdraudusi kasko draudimu, iš karto kreipiausi į draudikus, kurie ir apmokėjo remontą. Jokių problemų dėl to nekilo. Džiaugiausi, kad papildomai apsidraudžiau mašiną“, – „Sekundei“ pasakojo R. Petručionienė.
Tačiau gydytojos džiaugsmas pasibaigus draudimo laikotarpiui išgaravo. Moteriai buvo pateiktas pasiūlymas, kuris labiau priminė lupikavimą. Už kasko draudimą metams BTA draudimas R. Petručionienės paprašė 1200 eurų – net šešis kartus didesnės sumos, nei mokėjo prieš metus.
„Pamačiusi sąskaitą tiesiog netekau žado, iš karto kreipiausi į savo brokerę, skambinausi į centrinę BTA draudimo būstinę, bet niekas man negalėjo pateikti aiškaus atsakymo, kodėl taip drastiškai brangsta draudimas. Bandė aiškinti, kad jų kliente buvau tik metus, be to, per tuos metus buvo vienas draudžiamasis įvykis“, – kalbėjo medikė.
Lupikavimas ar noras atsikratyti?
R. Petručionienei nesuprantama, kodėl draudimo įmonė padidino įmoką tik todėl, kad kažkoks neatsakingas vairuotojas aplamdė jos mašiną. Jeigu eismo įvykį būtų sukėlusi ji pati, dar būtų galima pateisinti tokį brangimą, tačiau šiuo atveju kaltininkas buvo kitas vairuotojas.
Kita vertus, tai buvo smulkus remontas, tad kiek kainuotų draudimas, jeigu mašina būtų nepataisomai sudaužyta ar pavogta.
„Vadinasi, jeigu mašiną pavogtų, kitąmet už draudimą mokėti jau reikėtų 20 tūkst. litų? Už buferio remontą draudimo įmonei teko sumokėti 740 eurų, tad jie dabar prašo sumokėti ne tik šią sumą, bet ir dar pusę tiek. Drausdama automobilį noriu būti saugi ir rami, bet šiuo atveju pats draudimas netenka prasmės, nes net ir apsidraudus nuostolių nepavyks išvengti“, – sakė R. Petručionienė.
Moteris dar bandė ieškoti atsakymo, ar BTA elgiasi teisingai, ją taip bausdami. Tačiau įsitikino, kad posakis „klientas visada teisus“ BTA negalioja. Įmonė taip atsirenka tik tuos klientus, kurie jai neša pelną.
„Aš jiems tapau nuostolinga, todėl mane kaip musę iš barščių išmetė iš savo klientų sąrašų. Paprašė tokios sumos pinigų, kad nebebūčiau jų kliente. Juk kas gali tiek mokėti už automobilio draudimą. Taip elgdamiesi jie pasilieka tik tuos klientus, kurie per metus nepadaro jokio draudžiamojo įvykio ir įmonei yra pelningi“, – piktinosi įmonės požiūriu į klientus panevėžietė.
Pasidomėjusi kitų draudimo įmonių kainomis, R. Petručionienė sulaukė gerokai patrauklesnių pasiūlymų apdrausti automobilį kasko draudimu: viena įmonė siūlė apdrausti už 350, kita – už 400 eurų.
Dangstosi komercinėmis paslaptimis
BTA draudimo atstovas pakomentuoti, kodėl automobilio kasko draudimas panevėžietei pabrango net tūkstančiu eurų, negalėjo, jis motyvavo, jog tai yra komercinė paslaptis. Tačiau praktika tokia, kad jeigu klientas ir nebuvo kaltas dėl įvykio, kitais metais draudimas vis tiek brangsta.
„Negalime komentuoti informacijos, susijusios su konkrečiu fiziniu asmeniu. Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad draudimo sutarties įmokai kiekvienu individualiu atveju įtakos turi didelis kiekis įvairių duomenų, pavyzdžiui, susijusių su konkrečiu draudimo objektu, taip pat ir su bendra statistinių duomenų analize konkrečiu laikotarpiu. Tikslesnės informacijos apie kainodarą ir jos pokyčius suteikti negalime, nes tai yra komercinė paslaptis“, – „Sekundei“ teigė „BTA Insurance Company“ direktorius Tadeušas Podvorskis.
Lietuvos draudikų asociacijos direktoriaus pavaduotoja Rima Pozingė sako, kad kiekviena draudimo įmonė turi savo draudimo sąlygas, kurios gali turėti didelę įtaką kainai.
Privalomojo civilinės atsakomybės draudimo suma skaičiuojama atsižvelgiant į automobilio savininko sukeltus įvykius, kurie registruojami bendroje duomenų bazėje, o kasko draudimo specifika kita – kiekvienas draudikas skaičiuoja vairuotojo drausmingumą tik sau ir šia informacija su kitais draudėjais nesidalija.
„Kadangi kasko draudimas – tai savanoriškas draudimo produktas, jo taisykles draudimo kompanijos nusistato pagal galiojančius teisės aktus. Kliento riziką ir įmoką apskaičiuoja savo sukurta rizikos vertinimo metodika. Dėl skirtingų draudimo kompanijų kasko produktų ir rizikos vertinimo draudimo kaina gali labai skirtis“, – teigė R. Pozingė.