Tačiau niekas negali garantuoti, kad pastaraisiais mėnesiais suaktyvėjusi automobilių, turinčių beraktį užvedimą, vagysčių banga nepasieks Lietuvos.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto priemonių draudimo produkto vadovo Baltijos šalims Andriaus Loveikio, vagys renkasi kaimynines šalis, nes ten draudikų taikomi saugumo reikalavimai prabangiems automobiliams yra daug nuosaikesni, todėl mašinvagiai aktyviau grobio ieško pas mūsų kaimynus. Tačiau privalome būti budrūs ir pasiruošti situacijai, jei automobilių vagių grupuotės imtų plėsti nusikalstamos veiklos žemėlapį ir pradėtų aktyviai darbuotis mūsų šalyje.
Draudimo bendrovės eksperto teigimu, kiekvieną mėnesį Lietuvoje pavagiama apie 20-30 automobilių, kurių amžius neviršija 15 metų.
„Naujesnės nei 5 metų lengvosios transporto priemonės dažnu atveju gali turėti beraktę užvedimo sistemą, kuri yra labai patogi vairuotojui, tačiau dar patrauklesnė automobilių vagims. Pastebima, kad mašinvagiai kiekvienais metais tobulėja ir, pasitelkę išmaniąsias vagysčių technologijas, nusikaltimus atlieka kaip tikri programišiai. Tokiais atvejais automobilį galėtų apsaugoti papildomos apsaugos sistemos, o jei būtų patirti nuostoliai, juos atlygintų draudimas“, – sakė A. Loveikis.
Automobilių saugumo sprendimų bendrovės „Altas Automotive“ vadovas Vytautas Grigaitis patvirtino, kad labiausiai pažeidžiami yra automobiliai, turintys beraktę užvedimo sistemą.
„Norint užvesti tokį automobilį, užtenka apytiksliai atspėti, kokioje vietoje gali būti jo raktas. Vagys yra apsirūpinę vos kelis šimtus eurų kainuojančia technologija, kuri prailgina rakto veikimo spindulį. Įprastas rakto veikimo atstumas yra keli metrai, o vagių turima įranga jį prailgina iki kelių šimtų metrų. Jei automobilis stovi prie namų, kuriuose yra raktas, nusikaltėliai jį suaktyvina, atrakina dureles ir užveda transporto priemonę“, – kalbėjo V. Grigaitis.
Pasak jo, išmanesni automobilių vagys naudoja įrangą, kuri geba nuskaityti atrakinimo kodą iš automobilio rakto.
„Kai naudojamas šis kodas, kuris leidžia patekti į transporto priemonę, mašinos rakto atstumas net nėra svarbus, tai gali būti ir keliasdešimt kilometrų. Užvestas automobilis gali važiuoti, kol neišjungiamas jo variklis“, – sakė saugumo sprendimų bendrovės vadovas.
Specialistas patikino, kad transporto priemonių savininkai automobilių saugumu dažniausiai susirūpina tik tada, kai asmeniškai nukenčia nuo automobilių vagių. Iki to didžioji dalis vairuotojų renkasi tiktai tokį automobilio apsaugos lygį, koks yra reikalingas, jį draudžiant.
4 būdai, kaip apsaugoti beraktį automobilį nuo vagysčių
Vairuotojo registracijos kortelė. Turint tokią kortelę galima automobilį užvesti ir juo naudotis, o jei kortelės nėra, tuomet automobilis paprasčiausiai neužsiveda. Rekomenduojama ją laikyti atskirai nuo transporto priemonės raktų – piniginėje, vidinėje drabužių kišenėje ar rankinėje.
Sekimo sistema. Jei automobilyje yra sumontuojama sekimo sistema, tuomet ji veikia visoje Europoje ir kiekvienoje šalyje yra sudarytos sutartys su saugos tarnybomis, kurios užsiima dingusių automobilių paieška. Tai užtikrina maksimaliai greitą automobilio suradimą. Šiai sistemai yra taikomas nuo 210 eurų mėnesinis abonementinis mokestis.
GSM saugos sistema. Tokios saugos sistemos nėra prijungtos prie saugos tarnybų, tačiau pranešimus siunčia į savininko mobilųjį telefoną. Jis, gavęs pranešimą, gali nedelsiant imtis operatyvių priemonių užkertant kelią vagystei. Taip pat telefonu galima nustatyti transporto priemonės vietą ir užblokuoti jos variklį.
GPS/GSM palydovinė sistema. Tai belaidės sistemos, kurios neįmanoma aptikti jokiomis radijo paieškos priemonėmis, kadangi ji „miega“ paslėpta automobilyje. Jei įvyksta vagystė, ji aktyvuojama ir iš jos gaunamos transporto priemonės buvimo koordinatės. Tai yra pati naujausia apsaugos sistemų inovacija.
Lietuvos transporto priemonių savininkai dažniausiai naudoja saugos sistemas, kurios, esant pavojui, pranešimus siunčia tiesiai į jų mobiliuosius telefonus. Pačiuose naujausiuose automobiliuose sparčiai populiarėja palydovinės apsaugos sistemos.