Tyčia sukeltų eismo įvykių kasmet pastebi tiek policija, tiek draudikai, teigiama draudimo bendrovės „Ergo“ pranešime žiniasklaidai. Tyčia sukeldami avarijas, vairuotojai siekia apgadinti ar visiškai sudaužyti automobilius, kurių realizuoti antrinėje rinkoje neapsimoka, ir taip gauti draudimo išmoką.
„Tokie asmenys siekia tyčia sukelti eismo įvykius, kuriuose kita pusė – visiškai nesusiję vairuotojai – pagal šalyje galiojančias kelių eismo taisykles liktų kalta. Ypač dažnai tokie atvejai pasitaiko žiedinėse sankryžose. Taip tikimasi gauti išmoką iš į tokius spąstus patekusio vairuotojo draudimo bendrovės. Taip pat neretai dėl eismo įvykio visiškai nekaltus vairuotojus bandoma įtikinti, kad jie kalti, ir siūloma „susitarti“, žinoma, sumokant sukčiui pinigų“, – pasakoja Raimondas Bieliauskas, „Ergo“ Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas.
DELFI primena, kad viena sudėtingiausių Vilniaus žiedinių sankryžų greta Edukologijos universiteto vasaros pabaigoje buvo pertvarkyta. DELFI drauge su vairavimo mokytoju įveikė šią sankryžą ir detaliai paaiškino, kaip joje nepakliūti į avariją.
Po 20 inscenizuotų įvykių
Didelės, kelių eismo juostų žiedinės sankryžos miestuose, draudikų atstovo teigimu, yra bene populiariausia tokių inscenizacijų vieta. R. Bieliauskas pasakoja, kad šiose sankryžose nedorų kėslų turintys vairuotojai neretai tyčia padidina greitį ir atsitrenkia į iš sankryžos išvažiuoti norinčio automobilio šoną. Taip pat pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelti norintis asmuo kitam vairuotojui leidžia suprasti duodantis kelią, bet staiga padidina greitį ir inicijuoja avariją.
„Paskutinį tokį atvejį visai neseniai užfiksavome Vilniuje, žiedinėje sankryžoje prie vieno didelio prekybos centro. Naudotas minėtas klasikinis scenarijus, kai pasistengiama atsitrenkti į iš sankryžos išvažiuojantį automobilį. Tačiau ši sankryža visą parą filmuojama, o vaizdo įrašai padėjo atkurti eismo įvykio eigą ir išaiškinti tikrąjį kaltininką“, – pasakoja R. Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, duomenų analizė labai dažnai parodo, kad tyčia eismo įvykius panašiose situacijose sukelti siekia tie patys asmenys. Patikrinus eismo įvykių duomenų bazes, paaiškėja, kad tas pats automobilis ar asmuo žiedinėse sankryžose per metus yra patyręs nuo 5 iki 20 eismo įvykių, kuriuose buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Tai, pasak R. Bieliausko, yra pirmasis ženklas, kad reikia platesnio tyrimo.
Mažėja puolančių po ratais
Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Egidijus Tučis pabrėžia, kad dažniausiai nustatomi ir nubaudžiami vadinamieji „etatiniai“ tyčinių avarijų sukėlėjai.
„Tais atvejais, kai abu vairuotojai susitaria dėl inscenizuojamos avarijos, kartu užpildo deklaracijas ir kreipiasi į draudikus, dažniausiai jau nieko negalime padėti. Taip pat pasitaiko atvejų, kai sukčius dažnai įtikina realiai nukentėjusią pusę sutikti su nesama savo kalte ir vairuotojai išsiskirsto neiškvietę policijos. Tuomet jau tik draudikai gali atlikti vidinius tyrimus, o radę pagrindą įtarti sukčiavimą – kreiptis į teisėsaugą“, – sako E. Tučis.
Vis dėlto, pasak policijos atstovo, kai kurių sukčiavimo būdų keliuose ir gatvėse pasitaiko vis rečiau. Pavyzdžiui, anksčiau nereti atvejai, kai pėstieji specialiai kliudo lėtai manevruojantį automobilį ir apsimeta susižaloję, dabar beveik nebefiksuojami.
„Daugelis vairuotojų jau išmoko atpažinti įžūlų sukčiavimą, tokiose situacijose nesutrikti ir iškviesti policiją. Dėl to sukčiams retai bepavyksta išpešti naudos iš tokių apsimetinėjimų. Be to, policijai pavyko ne vieną tokį asmenį nubausti. Pastebėjome, kad pastaraisiais metais itin įžūlių eismo įvykių inscenizacijų tikrai sumažėjo“, – pasakoja policijos atstovas.
Turint įtarimų – kviesti policiją
R. Bieliauskas pabrėžia, kad tais atvejais, kai vienas ar keli vairuotojai eismo įvykį sukėlė tyčia ar žalą padidinti siekė dirbtinai, išmokos ne tik nemokamos, bet apie tai pranešama policijai, kuri gali pradėti tyrimą dėl administracinio ar baudžiamojo nusižengimo.
Jei įtariate, kad galėjote tapti tyčinių avarijų sukėlėjų aukomis, draudikų atstovas pataria nepasiduoti kitos pusės įtikinėjimams susitarti gražiuoju ar prisiimti kaltę, tačiau visada kviesti policiją.
Jei eismo įvykio kaltininko iš karto nustatyti nepavyksta arba su kalte vis tiek nesutinkama, pasak R. Bieliausko, eismo įvykio deklaracijoje reikėtų pasirašyti tik dėl eismo įvykio aplinkybių, bet ne kaltės fakto. Tokiais atvejais įvykio vietoje naudinga surinkti ir kuo daugiau įrodymų – iš įvairių perspektyvų nufotografuoti transporto priemonių padėtį, patirtą žalą, užsirašyti avarijos liudininkų kontaktus, apsižiūrėti, ar eismo įvykio negalėjo užfiksuoti vaizdo stebėjimo kameros.