Kad judėjimas mieste būtų saugus ir sklandus, pasaulio rekordininkas, dukart olimpinis čempionas ir dviračių parduotuvių „Umarai“ savininkas Gintautas Umaras pataria rūpintis savo transporto priemone ir skirti ypatingą dėmesį kelių eismo taisyklėms.
„Jei turite dviratį, geriausia juo pasirūpinti rudenį. Tepalų trūkumas, užrūdijimai, pavasarį tik pablogina transporto priemonės būklę. Dažnai žmonės atveža dviračius, kurių grandines tenka iškirpti, išmesti ir keisti jas naujomis“, – sako G. Umaras.
Jo teigimu, atšilus orams dviratis jau turi būti sutepta grandine ir pripūstomis padangomis, todėl juo pasirūpinti reikėtų iš anksto. „Paruošiant dviratį važiavimui, svarbu išvalyti grandinę ir dantračius, juos sutepti tepalu, nes grandinės perdavimo efektyvumas itin sumažėja, jei ji yra ištampyta ar nešvari. Jeigu grandinę ant didžiojo priekinio dantračio galima lengvai atkelti pirštais, o trys nareliai į vieną bei į kitą pusę pakyla nuo dantračio, tokia grandinė yra nusidėvėjusi ir ją derėtų pakeisti. Tai itin svarbu ir dėl saugumo, kad grandinė neprasprūstų“, – pasakoja dviratininkas.
Pasak G. Umaro, taip pat reikėtų patikrinti svarbiausius dviračio mazgus: ar gerai veikia stabdžiai, ar vairas nėra laisvas, ar vairo kolonėlė bei guoliai veikia tinkamai, ar vairas neužsikerta. „Svarbu žinoti, kad jis turi pasisukti lengvai. Trinktelėjus dviratį į kietą pagrindą, niekas neturėtų barškėti. Prieš važiuojant į kelią, būtina prisipūsti padangas oro. Taip pat reikėtų patikrinti dviračio padangas: ar jos nėra praplyšę, ar nėra įpjovimų, kurie kelyje sukeltų nepatogumus arba griūtį“, – pabrėžia dviratininkas.
Jo teigimu, kelyje visuomet būtina dėvėti šalmą. „Važiuodami dviračiu, jį turėtų būti užsidėję bet kokio amžiaus dviratininkai. Tai priemonė, kuri saugo dviratininko galvą, todėl šalmas yra būtinas kiekvienam. Net jei dešimt metų važinėjant dviračiu šalmas nepasitarnavo kaip apsauga, vienuoliktaisiais metais gali nutikti situacija, kai jis apsaugos nuo sužalojimų. Prie šalmo dėvėjimo ypač svarbu pratinti jaunąją kartą, kad ši priemonė jiems būtų įprasta apsauga dviračiu leidžiantis į kelią“, – sako jis.
G. Umaras atkreipia dėmesį, kad šalmas yra būtinybė ne tik dviratininkams, bet ir elektriniais paspirtukais važiuojantiems žmonėms.
Važiuojant dviračiu, pasak G. Umaro, svarbu neužmiršti, kad eisme dalyvauja ir kiti eismo dalyviai – pėstieji ar kiti dviratininkai, kurie gali nenuspėjai pasisukti, sustoti ar vingiuoti dviračių take. „Nėra teisinga, kad mes leidžiame dviratininkams ir paspirtukininkams važinėti šaligatviais. Lietuvoje turime pakankamai gerai išauklėtą vairuotojų bendruomenę. Daug dviratininkų važiuoja gatvėmis bei keliais ir eismo įvykių yra tikrai mažai. Bendroji statistika, kai sukeliama rizika dviratininkui, važiuojančiam keliu, yra nedidelė, ypač Vilniaus regione“, – mintimis dalijasi olimpinis čempionas.
G.Umaras, kalbėdamas apie dviračių priežiūrą, pataria nesiimti darbo, kurio dviračių turėtojai neišmano. „Dažniausia klaida – dviračio detalių nesuderinamumas. Mėgindami sutaupyti ar norėdami išmokti savarankiškai pasirūpinti dviračiu, žmonės užsisako dalių, kurios nevisai tinka jų transporto priemonei. Dviračių savininkai neretai nežino, kad negalima keisti grandinės nekeičiant dantračių ir atvirkščiai. Jeigu keičiame grandinę, tuomet galinius dantračius – kasetę – irgi būtina pakeisti. Galiniai dantračiai ir dviračio grandinė yra keičiama kartu ir šios dviračio dalys turi būti suderintos“, – praktiniais patarimais dalinasi G. Umaras.
Jo teigimu, žmonės, imdamiesi mechanikos darbų, dažnai perveržia dviračio varžtus, veržles, tuomet jų atsukimas būna komplikuotas: pasitaiko atvejų, kai dalis tenka nupjauti ar net pakeisti dviračio rėmą.
G.Umaras pataria ypatingą dėmesį skirti ir dviratininkų aprangai. „Nėra būtina dėvėti ryškiaspalves liemenes, kurios sušilus orui yra nepatogios. Jas puikiai pakeičia mirksintys žibintai, todėl svarbu turėti gerai veikiančius priekinius ir galinius signalinius žibintus. Daugelis jų turi vidinius akumuliatorius, kuriuos galima pakrauti per USB jungtį, todėl galima patogiai saugoti save ir būti matomais kelyje“ – pabrėžia dviratininkas.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovės Baltijos šalims Viktorijos Katilienės, nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis nereikalauja tiek priežiūros, kiek automobilis, kasdien šia transporto priemone važinėjantys žmonės tikriausiai su tokiu požiūriu nesutiktų. „Svarbu žinoti, kad laiku ir tinkamai ja nepasirūpinę keliame pavojų ne tik sau, bet ir kitiems. Jei dviratis šaltuoju sezonu neliečiamas stovėjo garažo kampe, jį reikia tinkamai paruošti saugiam naujo dviračių sezono atidarymui“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovė Viktorija Katilienė.
Dviračiai – kasmet populiarėjanti transporto priemonė
Žvelgiant iš tvarumo perspektyvos tai gera žinia, bet yra ir nerimo ženklų. Važiavimo dviračiais kultūra mūsų šalyje dar nėra aukšta, nors situacija gerėja. Kiekvienais metais pareigūnai Lietuvoje sustabdo tūkstančius neblaivių dviratininkų, fiksuoja šimtus eismo įvykių, kuriuose dalyvauja besinaudojantys būtent šia transporto priemone. Kur kas didesnė dviratininkų nelaimių dalis policijos suvestinėse nėra fiksuojama, skelbiama pranešime žiniasklaidai.
„Dviratininkas, panašiai kaip ir pėsčiasis, yra itin pažeidžiamas eismo dalyvis. Susidūrimo su automobiliu atveju elementari fizika yra ne jų pusėje – jų nesaugo nei masė, nei apsauginės konstrukcijos. Tad nors saugumo reikalavimai vienodai galioja visiems eismo dalyviams, dviratininkai jų turėtų laikytis kur kas griežčiau už automobilio vairuotojus, nors realybė rodo, kad taip nėra“, – anksčiau teigė Andrius Žilėnas, BTA Asmens draudimo rizikų vertintojas.
Be to, neretai pasitaiko ir neblaivių dviratininkų.
Pavyzdžiui, užpraeitais metais policijos pareigūnai nustatė net 5071 dviračio vairuotoją, kuris važiavo neblaivus. Iš jų 2544 „įpūtė“ nuo 0,41 iki 1,5 promilės, dar 2531 nustatytas 1,51 promilės ar didesnis girtumas. Palyginimui, praėjusiais metais girtumas nuo 0,41 iki 1,5 promilės nustatytas 4585 automobilių vairuotojams.
Skaičiai dideli, tačiau įvertinus ankstesnius metus jie rodo, kad iš tiesų situacija sparčiai keičiasi į gerąją pusę. Pavyzdžiui, 2018 m. vien 0,41-1,5 promilės girtumas nustatytas 4347 kartus. 4137 kartus dviratininkai „įpūtė“ daugiau nei 1,51 promilės. Tais pačiais metais autotransporto vairuotojų, įkliuvusių su 0,41-1,5 promilės girtumu, buvo 2870.