Prie dviračių transporto priemonių gatvėse reikia įprasti
„Išriedėdami į gatves po pertraukos ir vairuodami sezoniškai, dalis motociklininkų, dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų stokoja įgūdžių. Pusmečio ar ilgesnis laikotarpis, nedalyvaujant eisme, gali tapti avarijų priežastimi, todėl saugus ir atsargus vairavimas, ypač sezono pradžioje, yra būtinas. Po pertraukos itin svarbu tinkamai atnaujinti vairavimo įgūdžius bei keliuose elgtis atsakingai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Transporto žalų skyriaus vadovas Agnius Gučius.
Draudikas atkreipia dėmesį, kad ypač atidūs automobilių vairuotojai turėtų būti persirikiuodami, išvažiuodami iš šalutinių gatvių ir kirsdami sankryžas. „Dėl mažesnių gabaritų motociklas yra sunkiau pastebimas, todėl kyla susidūrimo pavojus. Vairuotojai, prieš atlikdami persirikiavimo ar posūkio manevrą, kai Kelių eismo taisyklės reikalauja duoti kelią kitiems eismo dalyviams, turėtų atidžiai įvertinti situaciją“, – pasakoja A. Gučius.
Draudimo bendrovės atstovas pataria nepasikliauti nuojauta apie artėjančio motociklo greitį. „Jei matote atvažiuojančią šią transporto priemonę ir turite duoti jai kelią, taip ir padarykite. Dėl mažų motociklo gabaritų sunkiau įvertinti jūsų link artėjančio motociklo greitį, todėl automobilių vairuotojai neretai surizikuoja bandydami spėti atlikti manevrą prieš motociklą, bet, deja, tokia rizika gali tapti eismo nelaimės priežastimi. Motociklininkai taip pat turėtų prisiminti, kad kiti eismo dalyviai, ypač sezono pradžioje, yra atpratę nuo motociklų gatvėse, todėl pirmosiomis savaitėmis reikėtų pasirinkti ne leistiną, o saugų važiavimo greitį. Būti geriau matomais kelyje padės ryškiaspalvė apranga, šviesą atspindinti liemenė“, – patikina draudimo bendrovės Transporto žalų skyriaus vadovas.
Važiuojant pagrindiniu keliu, kuriame daug išvažiavimų iš šalutinių gatvių, pasak A. Gučiaus, svarbu nepasikliauti tik Kelių eismo taisyklėse įtvirtinta pirmumo teise, reikėtų stebėti išvažiuojančių iš šalutinių kelių vairuotojų elgesį ir pasiruošti reaguoti.
Dviračiai ir paspirtukai pavojingi išvažiavimuose
Draudimo žalų ekspertas atkreipia dėmesį, kad kovą eismas tampa aktyvesnis ir dėl dviratininkų bei paspirtukų vairuotojų sugrįžimo.
„Dviračiams ir paspirtukams pritaikytų takų tinklas sparčiai didėja, miestuose šie takai dažnai kertasi su nereguliuojamais išvažiavimais iš kiemų ir kitų teritorijų. Šios sankirtos – didžiausio pavojaus vieta. Pagal KET, išvažiuodamas ar įvažiuodamas į šalia esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiuosius ir dviratininkus, jei kerta jų judėjimo kryptį. Tačiau, deja, ši taisyklė neretai pamirštama, todėl šiose vietose vairuotojams reikėtų ypatingai atidžiai įvertinti situaciją, įsitikinti, kad prie susikirtimo neartėja dviratininkas ar paspirtukininkas ir tik tuomet tęsti manevrą“, – pataria A. Gučius.
Pasak jo, eismo saugumui itin svarbi pačių žmonių, vairuojančių paspirtuką ar dviratį, atsakomybė. „Nors ir kaip norėtųsi lėkti su vėjeliu, reikėtų rinktis saugų važiavimo greitį, vengti pavojingų manevrų ir pagalvoti ne tik apie savo pačių, bet ir kitų eismo dalyvių saugumą“, – pataria draudikas. Jis atkreipia dėmesį, kad šalmas, kaip ir dviratininkams, paspirtukų vairuotojams yra privalomas iki 18 metų. Tačiau saugumo sumetimais jį reikėtų dėvėti ir vyresniems.
Dviratininkams svarbu ir būti matomiems, ypač kol vakarai dar nėra ilgi. Važiuojant tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos, o gale raudonos spalvos žibintas, o dviratininkas turi dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais.
„Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ atliktos reprezentatyvos Lietuvos gyventojų apklausos duomenimis, šalmo, važiuodami paspirtuku arba dviračiu, niekada nedėvi 29 proc. apklaustųjų, o visuomet – vos 7 proc.
Naujovė – privalomasis vairuotojo draudimas
Pasak A. Gučiaus, šių transporto priemonių vairuotojai turėtų būti itin dėmesingi pėstiesiems. Kelių eismo taisyklėse pabrėžiama, kad dviratininkai ir paspirtukininkai, važiuodami kelkraščiu, pėsčiųjų ir dviračių taku, šaligatviu, privalo duoti kelią pėstiesiems, neturi jiems trukdyti ar kelti pavojaus, o pro pat pėsčiąjį leidžiama važiuoti greičiu, kuris yra artimas pėsčiojo judėjimo greičiui (3–7 km/val.), paliekant tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
Draudiko teigimu, daugiau saugumo turėtų suteikti ir būtinybė apsidrausti privalomuoju vairuotojo draudimu. Draudimas atlygintų nuostolius, jei pavažiuojant paspirtuku, būtų sužeistas kitas asmuo ar turtas, pavyzdžiui, statinys ar kita transporto priemonė. Nuo sausio 1 d. ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val. turi būti apdraudžiamos. Tai reiškia, kad turi būti draudžiami elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai, riedžiai, žoliapjovės, traktoriukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios nurodytus greičio ir svorio kriterijus.
Pasak A Gučiaus, nors iki šiol draudimo sutarčių buvo sudaryta nedaug, šylant orams draudimo apimtys turėtų augti drauge su į gatves išriedančiais paspirtukais. Apskaičiuojant draudimo įmoką atsižvelgiama į įvairius veiksnius, susijusius su konkrečiu valdytoju ir norima apdrausti transporto priemone, įskaitant transporto priemonės tipą ir jos naudojimo paskirtį. Žmonės gali pasirinkti tinkamiausią draudimo sutarties laikotarpį ir sutartį sudaryti tik keliems mėnesiams, tai yra, aktyviausiam sezonui.
Ką daryti sukėlus įvykį
A.Gučius pataria, ką daryti apsidraudusiems paspirtukų vairuotojams, patekus į įvykį:
Įvertinkite situaciją.
Jei nėra sužeistųjų arba eismo įvykio dalyviai sutaria dėl eisimo įvykio aplinkybių, kviesti policiją nebūtina.
Užpildykite eismo įvykio deklaraciją.
Paspirtukas ar kita būtina apdrausti dviratė transporto priemonė neturi valstybinių numerių, todėl deklaracijoje svarbu įrašyti paspirtuko identifikacinį numerį. Numeris turi sutapti su draudimo dokumentuose esančiu transporto priemonės identifikaciniu numeriu.
Deklaracija pildoma įprastai. Svarbu įrašyti laiką, vietą, nubraižyti įvykio schemą, eismo įvykio dalyvių duomenis ir patvirtinti juos pasirašant.
Nukentėjusysis dėl žalos atlyginimo turi kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę.
Jei eismo įvykio kaltininkas nėra apsidraudęs, bet jo transporto priemonė pagal parametrus turi būti apdrausta, dėl žalos atlyginimo galima kreiptis į bet kurią draudimo bendrovę, kuri LR transporto priemonių draudikų biuro vardu administruos nukentėjusiojo žalą ir atlygins nuostolius.