LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“, apie tai, ko konkrečiai reikalaujama peticijoje, pasakoja Lietuvos dviratininkų bendrijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.
„Reikalaujame, kad būtų gražinta KET versija, kuri galiojo iki 2014-ųjų. Kai nebuvo reikalavimo važiuoti su šviesą atspindinčia liemene ir nebuvo reglamentuojamas važiavimas per pėsčiųjų perėjas“, – konkretizuoja E. Kriščiūnas.
Pašnekovo teigimu, kalbant apie norą leisti dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėją dviračiu, o ne vesti jį, nereikėtų painioti dviejų dalykų.
„Dviratininkai niekada neturėjo teisės per pėsčiųjų perėją važiuoti neįsitikinę, ar tai yra saugu. Tai visada buvo pareiga, kuri galioja ir šiandien.
Tai, kad žmogui norint važiuoti per perėją reikia nulipti nuo dviračio, yra sukuriamas papildomas nepatogumas, nes tai jau tampa ne važiavimas dviračiu, o jo stumdymas“, – argumentuoja E. Kriščiūnas.
Paklaustas, kaip tuomet turėtų vykti dviratininkų eismas pėsčiųjų perėjose, E. Kriščiūnas teigė, kad galima imti pavyzdį iš Vokietijos, Švedijos arba Danijos, kur dviratininkai neturi pirmumo prieš automobilių vairuotojus, tačiau gali per perėją važiuoti nuo dviračio nenulipus, jei įsitikina, kad tai daryti saugu.
Taip pat peticijoje siūloma atsisakyti ir prievolės dienos metu dviratininkams vilkėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementai.
„Tai dalykas, kuris kelią abejonių, ar tikrai pagerina eismo saugumą, juo labiau, kad pasižiūrėkite kiek žmonių Vilniuje ar Klaipėdoje naudoja tokias priemones“, – LRT RADIJO „Ryto garsai“ argumentus dėsto E. Kriščiūnas.
Su argumentais nesutinka
Radijo laidos tiesioginiame eteryje kalbintas Susisiekimo ministerijos, Saugaus eismo skyriaus vedėjas Vidmantas Pumputis atsakė, kad dabar galiojantys reikalavimai atsirado neatsitiktinai.
„Prieš keletą metų labai didele problema buvo dviratininkų pastebimumas, labiausiai miestuose, kur įvyko ne vienas tragiškas įvykis.
Kol mieste nėra išvystyta dviratininkams tinkama infrastruktūra, nėra nuosekliai suprojektuotų dviračių takų, pavyzdžiui, Vilniuje iš Justiniškių, Fabijoniškių ar Šeškinės praktiškai nėra galimybės nuvažiuoti į centrinę miesto dalį nepatekus į kelią, tol būtina daryti viską, kad dviratininkas būtų matomas“, – atsako V. Pumputis.
Jis priduria, kad dviratininkams yra suteikiamos dvi alternatyvos. Tai yra, dėvėti ryškiaspalvę liemenę ar kitą ryškų drabužį su šviesą atspindinčiais elementais arba dviračio priekyje ir gale sumontuoti žibintus. Šios priemonės padeda geriau pastebėti dviratininką.
Kalbant apie peticijoje išakytą siūlymą leisti dviratininkams, esant palankioms aplinkybėms, važiuoti per pėsčiųjų perėją nenulipus nuo dviračio, V. Pumputis atsako, kad dabar galiojanti praktika pasiteisino ir nemato reikalo, kodėl tai reikėtų keisti.
„Pėsčiųjų perėja yra išskirtinai pėstiesiems skirtas kelio elementas ir vairuotojas, artėdamas prie jos, ieško pėsčiųjų. Yra nutikęs ne vienas atvejis, kai dviratininkas įvažiavo į perėją pakankamai greitai ir buvo mirtinai traumuotas.
Po dabar galiojančių reikalavimų įsigaliojimo, tokiomis aplinkybėmis nežuvo nė vienas dviratininkas“, – LRT RADIJO laidai „Ryto garsai“ sako V. Pumputis.
Seimo peticijų komisija siūlymą atmetė
LRT.lt susisiekė su Seimo peticijų komisijos pirmininku Petru Čimbaru, kuris patvirtino, kad posėdis įvyko taip kaip ir buvo planuota. Į jį atvyko pareiškėjas, policijos, teisingumo ir susisiekimo ministerijų atstovai, kurie išdėstė savo argumentus.
„Komisijoje vyko diskusijos, kurių metu buvo priimtas sprendimas pareiškėjo peticijos netenkinti ir palikti dabar galiojančią tvarką“, – paaiškino P. Čimbaras.
Tačiau tai dar nėra istorijos pabaiga, nes kitą antradienį P. Čimbaras šį komisijos nutarimą ir argumentus pristatys Seimo plenarinių posėdžių salėje, kur vyks galutinis balsavimas.
Parengė Vytenis Kudarauskas