Ekologiškas vairavimas, kitaip vadinamas ekovairavimu, plačiai apibūdinamas kaip šiuolaikinis atsakingas ir protingas vairavimas. Jo metu vairuotojas sąmoningai formuoja tokius vairavimo įpročius, kurie šiuolaikinėmis intensyvaus eismo sąlygomis padeda ne tik reaguoti į jau susidariusias eismo aplinkybes, bet, kas svarbiausia, padeda jas iš anksto nuspėti ir suteikia daugiau galimybių išvengti pavojingų situacijų, pasakoja Vaida Balčiūnienė, UAB „Ecodriving LT“ direktorė.
„Ekovairavimas visų pirma yra saugaus vairavimo stiliaus pagrindas. Jis leidžia sumažinti eismo įvykių skaičių. Jei incidentas vis dėlto įvyksta, dažnu atveju jo techninės pasekmės būna daug lengvesnės, o vairuotojo ir kitų eismo dalyvių sveikatai padaryta žala – mažesnė. Atitinkamai mažėja ir dėl eismo įvykių patiriami kaštai, pavyzdžiui, transporto priemonės prastovos ir remonto išlaidos, mažiau dyla padangos ir įvairios judančios dalys“, – sako V. Balčiūnienė.
Ji pabrėžia, kad vairuotojui įvaldžius ekovairavimo stilių, taip pat yra mažiau pavargstama. Ypač tai aktualu tuomet, kai kelionės yra ilgos, reikia važiuoti tamsoje ar kitomis sudėtingomis eismo sąlygomis.
Vidutiniškai sutaupo 15 proc. degalų
Be abejo, ekovairavimas padeda sumažinti ir suvartojamų degalų kiekį. Ekovairavimo praktinių mokymų metu, padedant vairavimo treneriui, vairuotojams pavyksta suprasti, kaip tą patį maršrutą nuvažiuoti per tą patį laiką, bet vidutiniškai 10–15 proc. mažesnėmis degalų sąnaudomis, sako V. Balčiūnienė. Atskiri vairuotojai, priklausomai nuo jų pradinių vairavimo įpročių bei gebėjimų, užsiėmimo metu gali sutaupyti net iki 25 proc. ar net dar daugiau degalų.
Nors individualiam asmeniui, kuris automobiliu naudojasi nedaug, tai kaštų ženkliai neapkarpys, tačiau, kalbant apie įmones ir jų transporto parkus, ekovairavimo pritaikymas gali padėti ryškiai sumažinti degalų sąnaudas, o su jomis – tiek piniginius kaštus, tiek į aplinką išmetamų teršalų kiekį.
„Be abejo, vairavimo treneris kasdien nesėdi šalia, tad negalima tikėtis, kad po ekovairavimo mokymų visos įmonės parko degalų sąnaudos nukris ketvirtadaliu. Tačiau statistika ir patirtis rodo, kad bent dalį gautos informacijos vairuotojai įprastai įsisavina ir pritaiko kasdieniniame vairavime, o tai ilgalaikėje perspektyvoje leidžia bent 5–8 proc. sumažinti degalų sunaudojimą. Jei transporto parke yra kelios dešimtys ar šimtai automobilių, kurie kasmet „prisuka“ dideles ridas, per metus laiko susidaro jau reikšminga sutaupyta suma“, – sako V. Balčiūnienė.
Ji pabrėžia, kad įmonių vadovai, norintys efektyviai pritaikyti ekovairavimą savo komandoje, turėtų aiškiai pranešti apie mokymų tikslą ir naudą. Taip pat – stebėti tokius aktualius rodiklius, kaip įmonės transporto parko kaštai, ir motyvuoti darbuotojus juos gerinti. Be to, svarbu, kad vadovai ir mokymų tiekėjas bendradarbiautų rengiant programą, atitinkančią organizacijos tikslus.
Keičiasi mąstymas vairuojant
Bendrovės „Philip Morris International“ įmonės Lietuvoje jau kurį laiką vykdo darbuotojų vairavimo įgūdžių tobulinimo mokymus, į kuriuos įeina sudėtingų ir ekstremalių situacijų valdymas bei ekonomiškas ir saugus vairavimas.
„Darbuotojų atsiliepimai apie mokymus rodo, kad pirmenybę jie teikia praktiniams ekovairavimo užsiėmimams autodrome. Pridėtinė šių mokymų vertė jiems yra individualizuotas požiūris, atsižvelgiant į darbuotojų patirties ir įgūdžių skirtumus. Tačiau mūsų darbuotojai pastebi savo mąstymo pokyčius ir vertina realius patarimus, pritaikomus kasdieniam vairavimui, pavyzdžiui, eismo situacijų numatymą ir ekologiškam vairavimui įtakos turinčių elementų supratimą“, – sako Laima Staknytė-Patinskienė, „Philip Morris Baltic“ išorinės komunikacijos vadovė.
Pašnekovė teigia, kad po mokymų įmonė pastebėjo teigiamus degalų taupymo ir kitų rodiklių pokyčius. Pavyzdžiui, nors įmonėje nebuvo rimtų eismo įvykių, tačiau po vairavimo mokymų sumažėjo net ir nedidelių automobilių apgadinimų skaičius. O tai savo ruožtu sutaupo ne tik įmonės kaštų, bet ir tausoja žaliavas, reikalingas automobilių remontui.
„Mokymų metu minėtos įmonės darbuotojai vidutiniškai sutaupė 14,8 proc. degalų. Žinoma, išlaikyti tokį aukštą rodiklį realiame gyvenime nėra paprasta, tačiau, žinodami, į ką individualiai turi atkreipti dėmesį kiekvienas vairuotojas, išlaidas degalams ilguoju laikotarpiu tikimės sumažinti bent keliais procentais. Bet kokiu atveju po mokymų jau pastebime teigiamas tendencijas ir vairavimo įgūdžių gerėjimą. Prie bendro mūsų poveikio gamtai mažinimo prisideda ir mūsų transporto parko atnaujinimas į hibridines, iš tinklo įkraunamas ir elektrines transporto priemones“, – pasakoja L. Staknytė-Patinskienė.
Pagrindiniai ekovairavimo mitai ir principai
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas aiškina, kad daugelis žmonių nori vairuoti ekologiškai, tačiau retai patys imasi konkrečių veiksmų.
„Dauguma mūsų vairuotojų nori, kad jų automobilis naudotų mažiau kuro, tačiau taip pat – kad tai įvyktų savaime. Jie nori lėkti kaip lenktynininkai, važiuoti dinamiškai agresyviai, bet tuo pačiu sunaudoti mažai kuro ir išlaikyti saugumą. Čia lygiai tas pats, kas norėti suvalgyti penkis tortus, bet nepriaugti svorio. Be specialių, ypač praktinių mokymų jie dažnai neperpranta ekovairavimo principų, jiems atrodo, kad vairuoti ekonomiškai tai tolygu vairuoti lėtai, tačiau tai nėra tiesa. Ekovairavimo tikslas – tą patį atstumą nuvažiuoti per tą patį laiką, leistinu greičiu tik su mažesnėmis sąnaudomis ir saugiau“, – sako A. Pakėnas.
Kitas svarbus aspektas, kurį pastebi A. Pakėnas, net ir turint naujausią automobilį su pažangiausia „Eco“ važiavimo funkcija, ji nepadės, jeigu vairuotojas neturės tinkamai suformuotų vairavimo įpročių.
„Svarbu suvokti, kad šiuolaikiniai automobiliai yra techniškai kitokie, nei seniau pagaminti. Naujuose automobiliuose būna įdiegtos tikrai pažangios ir išmanios sistemos, tačiau vis dėlto vairuotojui tenka įdėti pastangų siekiant jas suprasti ir naudoti efektyviai“, – sako A. Pakėnas.
Efektyviausiai praktikoje yra pritaikomi trys ekovairavimo principai. Visų pirma, prognozuokite judėjimą eismo sraute, laikykitės didesnio atstumo, išnaudokite automobilio inerciją. Antra, kaip galima ilgiau važiuokite tolygiu greičiu, varikliui dirbant žemomis apsukomis. Jeigu vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, pavaras perjunkite anksti, daugelyje automobilių galite tai daryti jau esant 1200 apsukoms per minutę.
Dar keli ekovairavimo patarimai:
- Venkite transporto spūsčių, kad kuo mažiau reikėtų stabdyti bei greitinti.
- Norėdami sumažinti greitį leidžiantis nuo kalno ar artėjant prie šviesoforo, neišjunkite pavaros, tik nukelkite koją nuo greičio pedalo.
- Jeigu nėra būtinybės, venkite važiuoti didesniu nei 90–100 km/val. greičiu.
- Reguliariai tikrinkite padangų slėgį.
- Oro kondicionierių ir kitus elektrinius prietaisus automobilyje naudokite tik tuomet, kai tai būtina.
- Nesivežiokite automobilyje nebūtinų daiktų. Kai nereikalinga, nuimkite stogo bagažinę bei jos laikiklius – tai ypač dideli degalų „vagys“ važiuojant dideliu greičiu.
- Jei sustojate ilgiau kaip 2–3 min., išjunkite variklį (jei jūsų automobilyje yra „Start & Stop“ sistema, ji padarys tai už jus).