Nors tokie eismo įvykiai paprastai yra nedideli, tačiau gali gerokai sugadinti šventinę nuotaiką, sukelti bereikalingų rūpesčių, o taip pat lemti nemenkas žalas. R. Bieliauskas sako, kad paprastai avarijos įvyksta, kuomet vairuotojai aikštelėje nepraleidžia vieni kitų, nėra pakankamai atidūs važiuodami atbulomis ar paprasčiausiai stokoja parkavimosi įgūdžių.
„Prieš didžiąsias metų šventes parduotuvių ir prekybos centrų automobilių stovėjimo aikštelėse išties gali netrūkti sumaišties – transporto priemonės suka ratus ieškodamos patogios vietos prisiparkuoti, vieni vairuotojai įvažiuoja, kiti – išvažiuoja, o aplinkui zuja kurjerių automobiliai ir pėstieji. Ne paslaptis, kad prekybos centrų ar kitų įstaigų stovėjimo aikštelės nebūtinai yra labai erdvios, todėl dideliam kiekiui automobilių jose išsitekti ir manevruoti gali būti sudėtinga“, – sako R. Bieliauskas.
Jo teigimu, įvažiavę į automobilių stovėjimo aikštelę vairuotojai neretai pamiršta netgi esmines kelių eismo taisykles ir nebežino, kas kam turi duoti kelią. Draudikų atstovas primena, kad, nesant kitaip nurodančių ženklų, galioja dešinės rankos taisyklė, pagal kurią pirmumą turi atvažiuojantis iš dešinės.
„Kitas svarbus eismo stovėjimo aikštelėse aspektas, kuris neretai pridaro vairuotojams keblumų – važiavimas atbulomis. Tai darant reikėtų būti itin atidiems ir įsitikinti, kad iš galo neatvažiuoja kitos transporto priemonės ir neina pėstieji. Sunkumų iš stovėjimo vietos išvažiuojant atbulomis dažnai kyla didesnių gabaritų transporto priemonių vairuotojams“, – pažymi R. Bieliauskas.
Draudikų atstovo teigimu, norint išvengti nemalonumų reikėtų ne tik važiuoti atsargiai, bet taip pat visuomet pastengti automobilį priparkuoti tvarkingai – lygiagrečiai stovėjimo vietą žyminčių linijų, neišlendant už jų, nestatant automobilio per arti kitų transporto priemonių, neužblokuojant joms kelio. Priešingu atveju automobilį gali kliudyti kiti eismo dalyviai, apibraižyti jį durelėmis.
„Nors dėl mažo automobilių greičio stovėjimo aikštelėse įvykstantys eismo įvykiai dažniausiai yra nedideli, tačiau pasitaiko ir tokių, kuriuose netgi nukenčia žmonės. Visgi dažniausiai tokiais atvejais patiriamos žalos būna susijusios su automobilio kėbulo įlenkimais ar apibraižymais, šoninio vaizdo veidrodėlių ar šviestuvų apgadinimu. Vidutinis žalos dydis tokiais atvejais siekia apie kelis šimtus eurų“, – sako R. Bieliauskas.
Anot draudimo eksperto, kadangi dažnu atveju eismo įvykiai stovėjimo aikštelėse yra smulkūs, paprastai vairuotojai išsiverčia be policijos pagalbos ir patys savarankiškai užpildo eismo įvykių deklaracijas. Tai visuomet svarbu daryti atidžiai, kuo tiksliau nurodant visas aplinkybes. Taip pat rekomenduotina automobilių apgadinimus ir pozicijas po eismo įvykio užfiksuoti telefono kamera. Jei nesutariama dėl eismo įvykio kaltininko ar avarijoje nukentėjus žmonėms, reikia iškviesti policiją.