Šiemet Lietuvos automobilių parke yra daugiau nei 10,5 tūkst. elektromobilių. Pagal Susisiekimo ministerijos prognozes, 2030 metais šis skaičius turėtų siekti 240 tūkst. Toks elektromobilizacijos kursas reiškia, kad šalyje per metus turėtų atsirasti po 33 tūkst. naujų elektromobilių.
Didėjanti elektromobilių paklausa reiškia didesnį poreikį individualių įkrovimo stotelių įrengimui, o tai gali atsiliepti įrangos kokybei. Ministerija skaičiuoja, kad prognozuojamam elektromobilių skaičiui šalyje reikės maždaug 60 tūkst. privačių ir viešų įkovimo stotelių.
„Saugiausios yra tos stotelės, kurias įrengia sertifikuoti specialistai. Tiek dėl to, kad jie geriausia išmano įrengimo specifiką, tiek dėl to, kad darbams suteikiama garantija. Pastebime, kad neretai žmonės elektromobilius krauna tiesiai iš standartinių elektros lizdų. Tai nėra saugu, nes jie nepritaikyti didesnei galiai, todėl kyla gaisro pavojus“, – pažymi „Enefit“ paslaugų vystymo skyriaus vadovė Živilė Savickaitė.
Uždraudė krautis iš buitinių lizdų
Anot pašnekovės, Europoje jau yra pavyzdžių, kai elektromobilių turėtojams draudžiama įkrauti transporto priemonės bateriją iš buitinių elektros lizdų.
„Pavyzdžiui, Norvegijoje dėl išaugusio gaisrų skaičiaus tai draudžiama daryti, o už šio draudimo nepaisymą galima sulaukti baudos. Tad raginame gyventojus tai įvertinti kaip naudingą pamoką bei tinkamai pasirūpinti elektromobilio krovos įranga, nes nuo to gali priklausyti ir namų saugumas“, – pažymi Ž. Savickaitė.
Draudimo bendrovės BTA Transporto žalų reguliavimo skyriaus vadovas Andrius Gasparavičius sako, kad Lietuvos elektromobilių parkas dar nėra toks didelis, kad būtų galima vertinti saugumo tendencijas. Tačiau šalyje jau yra pasitaikę atvejų, kai prie buitinio elektros lizdo prijungtas automobilis iš rikiuotės išvedė namų ūkio įrenginius.
Pro langus kyšantys įkrovimo laidai
Bene didžiausia rizika, pasak pašnekovo, kyla kraunant automobilį namų sąlygomis, kai tam nėra specialios įrangos.
„Senesnės statybos namuose dažniausiai nėra saugiai pravestų laidų, tinkamų elektromobilio įkrovimui, todėl yra tekę matyti ir pro langus nutiestus laidus, ir panaudotus ilgintuvus. Kadangi krovimas iš buitinio elektros lizdo yra negreitas, reikalinga tinkama infrastruktūra, kuri netrukdytų aplinkiniams ir nekeltų papildomos grėsmės gyventojams bei jų turtui. Netinkamai naudojami prietaisai gali sukelti trumpąjį jungimą, dėl ko gali kilti gaisras. Tokiu atveju žala gali būti padaryta ne tik pačiam elektromobiliui, bet ir namams“, – sako A. Gasparavičius.
Jis pažymi, kad buitiniai elektros lizdai neturi apkrovos valdymo, vertinančio elektros suvartojimo paskirstymą prietaisams. Tai reiškia, kad jei vienu metu namuose veikia daug buities prietaisų, kyla įtampos šuolių rizika. Dinaminis apkrovos valdiklis, įmontuojamas elektros skydinėje, padeda perduoti saugų tinklui elektros kiekį elektromobiliui, taip apsaugant namus nuo perkrovų.
Ragina domėtis elektromobilių įranga
Ketinantiems elektromobilį krauti daugiausiai naktį – gali užtekti ir kintamosios srovės(AC) tipo įkrovimo stotelės. Namuose naudojamos AC įkrovos stotelės kaina be montavimo gali svyruoti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o spartesnę įkrovą galinti suteikti pastoviosios srovės (DC) stotelė gali atsieiti ir kone dešimt kartų brangiau. Pastarosios dažniausiai įrengiamos viešosiose vietose, o namams elektromobilių turėtojai dažiausiai renkasi 11 kW galingumo AC įkrovimo stoteles.
Ž. Savickaitė pažymi, kad DC tipo įkrovimo stotelė EV bateriją įkrauna tiesiogiai, o AC tipo stotelės bateriją įkrauna per elektromobilyje integruotą keitiklį. Dėl šios priežasties įkrovimas sulėtėja.
„Elektros įkrovimo stotelių sprendimai nuolat tobulėja, kuriami išmanūs produktai. Pavyzdžiui, klientai jau dabar išmaniąja programėle gali automatiškai krauti elektromobilį tik tomis valandomis, kai elektra rinkoje pigiausia. Elektros kaina paprastai žemiausia būna naktį, todėl natūralu, kad žmonėms nėra patogu lipti iš lovos vidury nakties ir eiti krauti automobilio“, – pasakoja Ž. Savickaitė.
Prireikia pagalbos kelyje
BTA atstovas nurodo, jog Lietuvoje vis dar pasitaiko atvejų, kai vidury kelionės išsikrauna elektromobilio baterija ir transporto priemonę tenka transportuoti iki artimiausios įkrovimo stotelės.
„Įkrovimo stotelių tinklas šalyje dar nėra taip išvystytas, kad patenkintų didėjantį elektromobilių poreikį. Reikia nepamiršti, kad ir pačios įkrovimo stotelės gali sugesti, o tai nepalengvina elektromobilių vairuotojų dalios planuojant keliones. Dėl to būna atvejų, kai elektromobilio vairuotojas pervertina įveikiamą atstumą ir baigia kelionę pusiaukelėje. Jei klientas turi pagalbos kelyje paketą, jis į pagalbą gali išsikviesti evakuatorių“, – sako A. Gasparavičius.