Deja, kartais net garantiniam laikotarpiui nesibaigus mašinos savo šeimininkams „įstato ragus“ ir liaujasi veikti taip, kaip turėtų.
Diskusijos pakeltu tonu „kas dėl to kaltas?“ ir „kas turėtų apmokėti remontą?“ beveik garantuotos.
Vienas toks ginčas šiuo metu verda tarp lenktynininko Algirdo Kazlausko, prieš mažiau nei dvejus metus įsigijusio „Škoda Superb“ iš čekiškų automobilių atstovybės Lietuvoje, bendrovės „ARX“.
„Problemos prasidėjo praėjusį spalio mėnesį, kai grįžtant iš Baltarusijos ralio čempionato apdovanojimų, Medininkų pasienio poste automobilis nei iš šio nei iš to atsisakė užsivesti – akumuliatorius rodė tik minimalius gyvybės ženklus. Tada kelionę tęsti galėjau tik sulaukęs pagalbos su užvedimo laidais, tačiau pažadas aplankyti servisą liko užmirštas, nes porą savaičių automobilis elgėsi lyg nieko nebūtų nutikę“, – pasakojo A. Kazlauskas.
Tačiau lapkritį ir gruodį tokie dalykai pradėjo kartotis pačiu netinkamiausiu metu, kai rytais tekdavo skubėti į darbą ar vežti vaikus į mokyklą. Keletą kartų reanimuoti neužsivedančio automobilio „ARX“ mechanikai buvo atvykę į lenktynininko namus. Dar keletą kartų nusigabenę „Škoda Superb“ į savo dirbtuves tikrino visas įmanomas sistemas prisijungę diagnostinę aparatūrą ir testavo mašiną, tačiau nerado jokio defekto.
„Po pirmos akistatos su meistrais buvo atsiradusi viltis, kad viskas buvo tik keistas nesusipratimas, kad mašina tiesiog „supyko“ išgirdusi svarstymus, jog reiktų užsisakyti neseniai pasirodžiusį trečios kartos „Škoda Superb“. Bet juokai baigėsi, kai „visiškai sveikas“ automobilis pradėjo neužsivesti maždaug po du kartus per savaitę. Išeina kaip anekdote: teoriškai arklys – praktiškai neatsikelia“, – ironizavo Algirdas.
„ARX“ marketingo ir komunikacijos vadybininkas Linas Barščevičius, komentuodamas šią istoriją teigė, kad jų įmonės klientas tapo savo paties įpročių auka.
„Keletą kartų analizavę ir tikrinę diagnostinio kompiuterio duomenis mūsų mechanikai, garantinio aptarnavimo inžinierius ir serviso vadovas konstatavo tą patį – automobilis iš tiesų visiškai geras, tačiau dėl itin dažno autonominio šildymo sistemos naudojimo „nusodinamas“ akumuliatorius vėliau nepajėgia užvesti variklio. Nuo 2014-ųjų sausio, kai šitas „Škoda Superb“ buvo parduotas, šildymo sistema sudegino beveik 600 litrų dyzelino. Tai tikrai neįprastai daug.
Kai paklausėme kliento, ar čia neįsivėlusi kokia klaida, jis pats patvirtino, kad dažnai įjungia šildymą anksti ryte ir pakartoja (įrenginys automatiškai išsijungia po nustatyto laiko) visą procedūrą darsyk, jei į darbą išvažiuoja kiek vėliau nei planavęs. Kadangi „webasto“ sistemoje yra ir elektrinis ventiliatorius, užtikrinantis oro cirkuliaciją salone ir sunaudojantis nemažai energijos, natūralu, kad tuo metu nekraunamas akumuliatorius senka. Apie tai perspėjama instrukcijoje, tačiau mūsų klientas kažkodėl šiuos dalykus ignoruoja“, – samprotavo L. Barščevičius.
Dar kartą perklausus „Škoda Superb“ šeimininko, kodėl jis užsispyrusiai „piktnaudžiauja šiluma“, nusivylęs vyriškis pastebėjo, kad autonominio šildymo įrenginys buvo sumontuotas pačioje „Škoda“ gamykloje ir niekur nepasakyta dėl kokių nors jo naudojimo apribojimų.
„Kadangi mano automobilis laikomas lauke, naudotis vadinamąja „webasto“ šildymo sistema esu priverstas. Priešingu atveju prieš kelionę tektų grandyti apšarmojusius langus arba laukti, kol jie atitirps jau atsisėdus į saloną.
Jei gamyklinis įrenginys atšalus iki minus 10, per pusvalandį nespėja šių uždavinių išspręsti, nori nenori esi priverstas šildymo procedūrą kartoti (beje, šį rudenį automobilis pradėjo „streikuoti“ dar neatvėsus orams ir autonominio šildymo sistemos nė karto neįjungus). Su anksčiau eksploatuotais automobiliais niekada tokių rūpesčių nėra kilę, tikėjausi jų neturėti ir važinėdamas su „Škoda Superb“. Juo labiau, kad pirkdamas standartinę gamintojo garantiją, sumokėjau berods 1800 litų tam, kad ji būtų pratęsta papildomą laikotarpį. Dabar „ARX“ meistrai ne tik nesugalvoja kaip problemą išspręsti, bet ir prašo už savo „pastangas“, tikrinant automobilį mokėti papildomai“, – apgailestavo A. Kazlauskas.
Lietuvos verslininkų asociacijos (LAA) generalinis direktorius Rokas Knyva, komentuodamas šią diskusiją, pastebėjo, jog skirtingos automobilių kompanijos ir jų atstovybės savo įsipareigojimus apibrėžia ne vienodai, todėl ginčams dėl to, kas „telpa“ į sąvoką „garantinis aptarnavimas“ erdvės tikrai daug.
„Nesu susipažinęs su visomis šios konkrečios istorijos detalėmis, todėl nenorėčiau būti kategoriškas, tačiau bent jau reikalauti apmokėti už diagnostiką, kai problemos sąsaja su garantiniais įsipareigojimais yra akivaizdi, turbūt nereikėtų. Jei teisingai suprantu, ginčijamasi ne dėl nudilusių padangų ar stabdžių trinkelių, o dėl gamyklinio įrenginio naudojimo. Autonominio šildymo sistema neturėtų veikti taip, kad atlikusi savo misiją „numarintų“ akumuliatorių“, – samprotavo R. Knyva.
A. Kazlauskas, siekdamas apginti savo teisę į visavertį automobilio sistemų naudojimą, Naujųjų metų išvakarėse apsilankė specializuotame akumuliatorių pardavimo ir priežiūros centre.
„Gali skambėti keistai, bet po šio vizito bene pirmą kartą gyvenime apsidžiaugiau, kad turiu blogą daiktą: nieko apie mano nuotykius ir ginčus su „ARX“ nežinoję meistrai konstatavo, kad
akumuliatorius greitai pakraunamas, bet lygiai taip pat greitai ir išsieikvoja. Paprastai taip elgiasi brokuoti akumuliatoriai, todėl šitą daiktą tiesiog reiktų pakeisti.
Kadangi dabar turiu nepriklausomų meistrų surašytą diagnozę, kurioje nurodyta, jog akumuliatorius yra iš esmės neveiksnus, labai tikiuosi, kad visa ši „neskani“ istorija pagaliau baigsis be trečiųjų asmenų įsikišimo. Savo ruoštu pažadu papasakoti istorijos baigtį“, – vylėsi A. Kazlauskas.