Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, per šiuos metus daugiausiai žmonių valstybinės reikšmės keliuose žuvo būtent dėl to, kad transporto priemonės susidūrė kaktomuša.
Pavojingas manevras
Lietuvos kelių policijos tarnybos pareigūnai pastebi, jog lenkimas yra vienas pavojingesnių ir sudėtingesnių manevrų vairuojant. Mat atliekant manevrą, transporto priemonė įvažiuoja į priešpriešinio eismo juostą, tad vairuotojui būtina prie vairo elgtis itin atidžiai.
„Toks manevras gali būti atliktas tik įsitikinus, kad jis gali būti atliktas saugiai, nekliudant ir nesudarant pavojaus kitiems eismo dalyviams. Labai svarbu, kad prieš lenkdamas, vairuotojas laikytųsi KET nurodytų lenkimo taisyklių, kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų, važiuotų saugiu greičiu, neviršydamas leistino važiavimo greičio“, – sakė pareigūnai.
Policijos atstovai pastebėjo, jog prieš atlikdamas lenkimo manevrą kiekvienas vairuotojas pirmiausia turėtų įvertinti savo įgūdžius ir patirtį, mat priklausomai nuo kelio dangos būklės, aplenkti kitą transporto priemonę gali būti itin sunku.
Skaudžių nelaimių, kai vairuotojai stokoja atidumo ir neįvertina visų aplinkybių, netrūksta. Štai policijos pareigūnai liepos viduryje užfiksavo atvejį, kai Panevėžyje krovinio automobilio vairuotojas suko į kairę, tačiau į manevro užbaigti nespėjo, mat į kairį automobilio šoną atsitrenkė šį aplenkti sumanęs motociklo vairuotojas. Pastarojo gyvybė užgeso eismo įvykio vietoje.
Ką pamiršta lenkiantys
Lietuvos Kelių policijos tarnybos (LKPT) vyresnioji specialistė Marija Kazanovič atskleidė, jog 2018 m. netinkamas lenkimas ar įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą sudarė penktadalį visų eismo įvykių, kuriuose žuvo arba buvo sužaloti žmonės. Šiemet šis skaičius mažesnis, tačiau apie žūtis po neatsargaus lenkimo, apie kaktomuša susidūrusias transporto priemones pranešama kone kas savaitę.
Vienas skaudžių atvejų nutiko Raseinių rajone. Čia, Narušių kaime, „Volvo V70“ vairuotojas nusprendė aplenkti ganėtinai lėtai keliu važiavusį kombainą. Tačiau vyriškis neįvertino to, kad priešinga eismo juosta važiavo „Saab 95“ automobilis.
Abi transporto priemonės susidūrė kaktomuša ir „Volvo V70“ nulėkė nuo kelio bei vertėsi. Pasekmės itin skaudžios – žuvo „Volvo V70“ vairuotojas ir keleivis.
Tokie atvejai tik dar kartą įrodo, tikina policijos pareigūnai, kad prieš pradedant lenkimo manevrą reikia įsitikinti, jog nė vienas iš gale važiuojančių vairuotojų dar nepradėjo lenkti. Taip pat reikia pasižiūrėti, ar priekyje ta pačia juosta važiuojantis vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo ir nėra išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą. Be to, prieš lenkdamas vairuotojas turėtų įsitikinti, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva, o lenkimo metu automobilis netrukdys priešpriešine juosta važiuojantiems vairuotojams.
Ėmėsi veiksmų
Žuvusių ir sužeistų keliuose dėl to, kad nesaugiai lenkė ir susidūrė kaktomuša, ilgainiui turėtų mažėti, įsitikinę ir policijos pareigūnai, ir LAKD specialistai. Pagerinti statistiką turėtų įvairios priemonės, įrengiamos šalies keliuose.
Daugiausiai teigiamų atsiliepimų skiriama Lietuvoje kuriamam vidutinio greičio matuoklių tinklui. Tokie matuokliai įrengiami pavojingiausiuose ir avaringiausiuose šalies keliuose. Ši technologija leidžia įvertinti, kokiu greičiu vairuotojas įveikė stebimą atkarpą, ir, jeigu greitis buvo per didelis, formuojamas administracinio nusižengimo protokolas. Šiuo metu Lietuvoje vidutinis greitis stebimas 25-iose atkarpose ir, skaičiavo policijos pareigūnai, pradėjus veikti šiems matuokliams, Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidėjų skaičius sumažėjo kelis kartus.
Ruožų, kur stebimas vidutinis greitis, skaičius augs. Vien šiemet turėtų būti įsigyta 50 vidutinio greičio matavimo sistemų, kurios bus įrengtos 50-yje pavojingiausių šalies kelių ruožų.
Pasitelkiama ir daugiau priemonių. Ten, kur reikia mažinti važiavimo greitį, teigė LAKD, įrengiami greitį slopinantys kalneliai, itin pavojingose vietose priešingo eismo kryptys atskiriamos apsauginių atitvarų sistemomis. Prie eismo nelaimių prevencijos prisideda ir keliuose įrengiami perspėjamieji ženklai, triukšmo juostos, signaliniai stulpeliai, priverčiantys norintį važiuoti greičiau pagalvoti, ar tą daryti čia saugu.
Kur lenkti draudžiama
Ne taip retai eismo nelaimės lenkiant įvyksta ne tik todėl, kad vairuotojai neįvertino savo galimybių, atstumo iki kitos transporto priemonės ar neįsitikino, kad priešpriešinio eismo juosta laisva. Kartais lenkimo manevrą norima atlikti ten, kur lenkti draudžiama apskritai. Deja, tokie bandymai neretai baigiasi įrašais Kelių policijos suvestinėse.
Kelių eismo taisyklėse (KET) nurodoma, kad lenkti draudžiama šiose vietose:
- Sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“;
- Geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų;
- Kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias;
- Pėsčiųjų perėjose;
- Vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta.
Informacija parengta bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.