Statistika rodo, kad metai iš metų rugsėjį bendra KET pažeidimų kreivė šoka aukštyn. Palyginus 2020-ųjų ir 2021-ųjų rugpjūtį su rugsėju, pažeidimų skaičius išaugo daugiau nei 15 proc., teigia Jorūnė Liutkienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.
„Pavyzdžiui, pastarųjų dviejų metų rugsėjį fiksuota apie 120 tūkst. KET pažeidimų daugiau nei rugpjūtį. Prie to neabejotinai prisideda ne tik prastėjančios oro sąlygos, bet ir į gatves sugrįžtantys intensyvesni automobilių srautai, reikalaujantys eismo dalyvių atidumo ir kantrybės“, – sako J. Liutkienė.
Esminiai patarimai – likti atidiems ir laikytis KET
Norint išvengti eismo įvykių automobilių spūstyse svarbiausia yra susitelkti tik į vairavimą ir neužsiimti pašalinėmis veiklomis, teigia Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė.
„Suprantama, kad vairuotojai kamščiuose dažnai pradeda kiek nuobodžiauti. Tuomet jie pradeda naudotis telefonais ar mėgina kitaip išnaudoti laiką: valgyti, rašyti ar užsiimti kitomis pašalinėmis veiklomis. Tai nulemia ne tik didesnį įvairių KET pažeidimų skaičių, tai lėtina vairuotojų reakciją ir leidžia susidaryti dar didesnėms spūstims“, – sako Lietuvos kelių policijos vyriausioji specialistė.
Naujai į didmiestį atvykusiems studentams, patariama būti itin susikaupusiems, o geriausiu atveju – skirti laiko susipažinti su naujo miesto gatvėmis ne piko metu, pataria Marius Hoppenas, „CityBee“ operacijų vadovas.
„Atvykus į naują miestą, jau pirmomis savaitėmis į jo gatves intensyviausiu eismo metu važiuoti nepatarčiau. Vietoje to, geriau skirti laiko gatvių sistemos nagrinėjimui, perprasti miesto žemėlapį ir išsiaiškinti, kokiu maršrutu dažniausiai teks važinėti. Tuomet reikėtų patyrinėti jį važiuojant automobiliu, kai gatvėse ramiau – savaitgalį ar vėlai vakare, atkreipti dėmesį į kelio ženklus ir kitas svarbias detales. Taip pat, prieš išvykstant į miestą automobiliu, pasinaudojus navigacijos programėlėmis visada galima iš anksto pasitikrinti eismo sąlygas kelyje ir pasirinkti palankiausią maršrutą“, – pažymi M. Hoppenas.
J. Liutkienė atkreipia dėmesį, kad pakliuvus į spūstį, reikėtų prisiminti ir porą svarbių KET taisyklių. Specialistė primena, kad vairuotojams būtina išlaikyti saugų atstumą ir yra draudžiama keisti eismo juostas, jei tai nėra būtina.
„Kai kurie vairuotojai mano, kad saugaus atstumo nesilaikymas, prisispaudimas prie kitų automobilių ir nuolatinis juostų keitimas padeda kovoti su spūstimis, bet yra atvirkščiai – tokiu elgesiu vairuotojai dar labiau jas padidina. Persirikiavus iš vienos eismo juostos į kitą, atlaisvėjusioje juostoje automobiliai truputį pavažiuoja į priekį, tačiau kitoje juostoje esantys automobiliai priversti stabdyti. Kaip numatyta KET, persirikiuoti galima tik tada, kai reikia užimti eismo juostą prieš pasukant į dešinę, kairę, apsisukant arba aplenkiant kliūtį“, – paaiškina kelių policijos tarnybos specialistė.
„Atkimšti“ gatves padėtų nauji įpročiai
Lietuvos kelių policijos vyriausioji specialistė akcentuoja, kad pakoregavus kai kuriuos savo įpročius neretai automobilių spūsčių galima išvengti.
„Daugelyje įmonių ir įstaigų šiandien yra priimtina dirbti nuotoliniu būdu, taip pat lanksčiau žiūrima ir į darbo laiko pradžią ar pabaigą. Esant tokioms galimybėms, į darbą galima išvykti ankstesniu ar vėlesniu metu, tokiu būdu išvengiant spūsčių. Be to, kelyje visada itin svarbios yra dvi kiekvieno vairuotojo savybės – kantrybė ir planavimas. Jeigu keliones automobiliu planuosite įvertinę visus galimus trikdžius bei išmoksite būti pakantesni, vairuodami nepatirsite nemalonumų bei rečiau pateksite į spūstis“, – teigia pašnekovė.
Anot M. Hoppeno, vis dar augantis transporto priemonių skaičius gatvėse tik dar labiau kemša miestų „arterijas“, daugiabučių kiemus. VĮ „Regitra“ duomenys rodo, kad vos per daugiau nei 7 šių metų mėnesius, M1 klasės lengvųjų automobilių skaičius šalyje padidėjo beveik 15 tūkst. – iki 1,621 mln. Pašnekovas pabrėžia, kad automobilių spūsčių miestuose padėtų išvengti ir kelių transporto priemonių derinimas bei alternatyvių judėjimo būdų pasirinkimas.
„Trumpiems atstumams įveikti nuosavą automobilį verta iškeisti į judėjimą pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu. O štai norint įveikti didesnį atstumą mieste, siūlyčiau spūstis apvažiuoti, pavyzdžiui, dviračiu ar autobusu, o kelionės dalį, kurioje eismo intensyvumas mažesnis, įveikti dalijimosi automobiliu. Skaičiuojama, kad vienas dalijimosi automobilis pakeičia net iki 15-os nuosavų transporto priemonių. Tai, savo ruožtu, taip pat prisideda ir prie mažėjančių spūsčių miestuose“, – sako M. Hoppenas