Šalies įstatymuose bandymų pažaboti girtus vairuotojus ne Administracinės teisės pažeidimų kodeksu (ATKP), o Baudžiamuoju kodeksu (BK) būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, apie 1997-uosius keletą metų galiojo nuostata, jog antrą kartą per tuos pačius metus sulaikytam prie vairo išgėrusiam žmogui taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Vis dėlto netrukus Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokia nuostata prieštarauja šalies Konstitucijai, ir esą administracinė prejudicija, t. y. baustumas už analogišką administracinį pažeidimą, negali tapti pagrindu baudžiamajai atsakomybei.
Dar vienas bandymas kriminalizuoti vairavimą apsvaigus, net ir nesant kitų taisyklių pažeidimo ir žalingų padarinių sukėlimo, buvo numatyta ir dabartiniame BK (pirminėje, 2000-ųjų redakcijoje), tačiau ši nuostata buvo panaikinta 2003 m., t. y. dar prieš įsigaliojant tam kodeksui. Paprasčiau pasakius, nė vienas girtas vairuotojas įstatymo griežtumo pajusti nespėjo.
Į kalėjimą - iki vienerių metų
Teisininkai vairavimo išgėrus kriminalizavimą vertino nevienareikšmiškai. Teigta, kad veika negali būti įtraukta į BK, jeigu ja nėra kėsinamasi į jokią įstatymais saugomą vertybę, nėra nukentėjusiojo ir jeigu ši veika nesukelia jokių kitų padarinių.
Matyt, tokiu požiūriu ir vadovautasi minėtais 2003-iaisiais atšaukus baudžiamąją atsakomybę už vairavimą išgėrus - tąkart konstatuota, jog tokia veika yra „akivaizdžiai nenusikalstama“.
Tačiau dabar, nesibaigiančių mirtinų eismo nelaimių fone, politikai, regis, nusprendė pabandyti jautį už ragų griebti dar kartą. Birželio 25-ąją tyliai ramiai, be papildomų fanfarų, buvo patvirtintas BK pakeitimas, kuriuo numatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant vidutiniam ir sunkiam girtumo laipsniui.
Nuo ateinančių metų balandžio 1-osios įsigaliosiantis BK 281 straipsnio redakciją skelbia, kad „tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų“.
Jei kaltininkui ir pavyktų sulaukti teisėjų malonės nesodinant jo į kalėjimą, minėtoji bauda bus nemenka - iki 500 bazinių socialinių išmokų, t. y. iki 19 tūkst. eurų.
Išsisuks su nedidele bauda
Viskas lyg ir būtų aišku, tačiau yra vienas nedidelis niuansas, galintis tapti rimta priežastimi net ir mirtinai girtam vairuotojui išvengti tos griežtos atsakomybės, teigia Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras Juozas Sykas.
Minėtame BK straipsnyje užsimenama apie tai, kad avariją, per kurią buvo sužalotas ar žuvo žmogus, arba nukentėjusiam asmeniui buvo padaryta didelė turtinė žala, sukėlęs vairuotojas laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio ir tuo atveju, kai jis vengia blaivumo patikrinimo.
„O kaip su tuo girtu vairuotoju, kuris avarijos nepadaro, o yra šiaip sustabdomas policijos pareigūnų? Įsivaizduokite: policininkai sustabdo automobilį, išlipęs vairuotojas vos pastovi ant kojų, akys – stulpu. Akivaizdu, kad tai – net ne vidutinis, o sunkus girtumo laipsnis, bet žmogus atsisako pūsti į alkotesterį.
Ką tai reiškia? Ogi tai, kad baudžiamosios atsakomybės jis išvengs, ir jam bus taikoma tik kur kas švelnesnė administracinė atsakomybė. Kitaip sakant, jei pūti į matuoklį ir pripūti daugiau nei 1,5 promilės, gali pakliūti ir į kalėjimą, o jei turi bent lašelį sveikos nuovokos ir pūsti atsisakai, gauni palyginti nedidelę piniginę baudą“, - aiškina tokią girtus vairuotojus gelbėjančią spragą įstatymuose aptikęs J. Sykas.
Remiantis naujuoju Administracinių nusižengimų kodeksu (jis nuo tos pačios 2016 m. balandžio 1 d. pakeis dar sovietiniais laikais priimtą dabartinį ATPK), apsvaigimo patikrinimo vengimas vairuotojams užtraukia baudą nuo 300 iki 860 eurų.
Problemų bus?
Žinia apie tokią landą įstatymuose buvo naujiena ir jų leidėjams.
„Reikia pripažinti, kad tokia galimybė išties palikta. Dabar sunku pasakyti, kodėl taip atsitiko, reikėtų pasigilinti į situaciją. Nagrinėsime tuos niuansus“, - aiškino parlamentaras Julius Sabatauskas, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas, iš „Vakarų ekspreso“ pirmą kartą išgirdęs apie spragą teisės aktuose.
Pasak J. Sabatausko, laiko, kol įsigalios ir BK pakeitimai, ir naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas, dar yra, ir esą jau rudens sesijoje Seime bus imtasi tos problemos svarstymo.
Tačiau gali būti, kad šio klausimo svarstymas lengvas nebus, mat įstatymų leidėjai gali susidurti su nepalankiais teisiniais aspektais. Teoriškai atsisakymą tikrintis blaivumą irgi būtų galima kriminalizuoti įtraukiant jį į BK, tačiau vienas teisininkas, „Vakarų ekspresui“ nenorėjęs minėti savo pavardės, teigė manantis, kad ir dabar atsakomybė už girtumo nustatymo vengimą nepaversta iš administracinės į baudžiamąją sąmoningai - kad ir kaip keistai tai atrodytų.
„Esmė ta, kad baudžiamojoje teisėje laikomasi asmens kaltės, taip pat „in dubio pro reo“ (visos abejonės traktuojamos įtariamojo/kaltinamojo/nuteistojo naudai) principų. Kitaip tariant, jei BK numatyta atsakomybė už vairavimą viršijant 1,5 promilės, norint už tai asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn reikia įrodyti, kad jo kraujyje ir buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Jei to įrodyti negalima, taikomas švelniausias straipsnis. Nagrinėjamu atveju tai bus ANK straipsnis, numatantis administracinę atsakomybę už atsisakymą tikrintis“, - paaiškino jis.
Panašių spragų įstatymuose būta ir anksčiau. Pavyzdžiui, 2014 m. liepos 1 d. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija numatė, kad neblaiviais laikomi motociklų vairuotojai, kai etilo alkoholio koncentracija yra 0,2 promilės, tačiau ATPK atsakomybė už tai nebuvo numatyta. Ir tik 2015 m. sausio 1 d. buvo sumažinta riba iki 0 promilių bei išplėstas vairuotojų, kuriems taikoma tokia riba, sąrašas (įtraukti keturračių, mopedų ir t. t. vairuotojai).
KOMENTARAS
„Sprendimas kelia kai kurių klausimų“
Dr. Inga DAUKŠAITĖ, Lietuvos teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus mokslo darbuotoja
Neblaivių vairuotojų dalyvavimas kelių eisme yra, ko gero, viena skaudžiausių ir jautriausių kelių eismo saugumo problemų Lietuvoje. Kad ieškoma būdų šiai problemai spręsti, iš esmės yra teigiamas ir sveikintinas dalykas.
Vis dėlto įstatymų leidėjo sprendimas nuo 2016 m. balandžio 1 d. išplėsti baudžiamosios atsakomybės ribas ir kriminalizuoti vairavimą, vairuotojų kraujyje esant daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, kelia kai kurių klausimų.
Pirmiausia gali kilti klausimas, ko siekiama tokiu sprendimu: kad kelių eisme nedalyvautų vidutiniškai ir sunkiai nuo alkoholio apsvaigę vairuotojai? Tačiau ar įstatymų leidėjo tikslas neturėtų būti bet kokio neblaivumo vairuotojų eliminavimas iš kelių eismo ar jų skaičiaus sumažinimas?
Čia taip pat esama pagrindo nuogąstauti, kad toks sprendimas gali pasiųsti visuomenei klaidingą žinutę, kad vairavimas esant lengvam neblaivumo laipsniui „nėra itin didelis blogis“. Tačiau, kaip rodo teismų praktikos pavyzdžiai, labai sunkūs padariniai kyla ne tik dėl vidutiniškai ar sunkiai, bet taip pat ir dėl lengvai nuo alkoholio apsvaigusių asmenų kaltės. Dėl šios priežasties reikėtų galvoti, kokios priemonės galėtų būti efektyvios mažinant apskritai apsvaigusių vairuotojų skaičių keliuose (nediferencijuojant jų pagal neblaivumo laipsnį).
Antra, minėtu sprendimu greičiausiai tikimasi, kad vairuotojai, siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės (ypač teistumo), apskritai nesės prie vairo būdami apsvaigę nuo alkoholio. Reikia tikėti, kad dalis vairuotojų taip ir pasielgs. Vis dėlto kita (greičiausiai daug didesnė) dalis vairuotojų, kurie ir linkę vairuoti neblaivūs, tiesiog ims skaičiuoti suvartoto alkoholio kiekį.
Kitaip tariant, vairuotojai, vengdami baudžiamosios atsakomybės, galbūt ir nesės prie vairo būdami vidutiniškai ar sunkiai apsvaigę nuo alkoholio, bet nevengs prie vairo sėsti būdami „šiek tiek išgėrę“, t. y. būdami lengvai apsvaigę. Kaip pavyzdį galima paminėti kontrabandą, kur skiriamoji riba tarp baudžiamosios ir administracinės atsakomybės yra kontrabandinių prekių vertė: dažnu atveju pažeidėjai pažeidimo daryti neatsisako, o tiesiog skaičiuoja prekių vertę.
Kai kurie mokslininkai taip pat pastebi, kad vairuotojai prie sugriežtintos atsakomybės ilgainiui pripranta. Todėl, kovojant su neblaivių vairuotojų dalyvavimu eisme ir siekiant ne trumpalaikių, bet ilgalaikių rezultatų, turėtų būti orientuojamasi į aktyvų ir kompleksinį kitų (ne baudžiamųjų) priemonių taikymą (ypač prevencinių bei nukreiptų į galimybės vairuoti apsvaigus atėmimą, pavyzdžiui, transporto priemonės konfiskavimo taikymo išplėtimas - nustačius, kad transporto priemonė gali būti konfiskuota bet kokiu neblaivaus vairavimo atveju - daliai vairuotojų to pakaktų, kad juos sulaikytų nuo vairavimo apsvaigus, kitais atvejais - atimtų ar apribotų galimybę asmenims daryti naujus, su transporto priemonės vairavimu susijusius, teisės pažeidimus).
Paminėtinas ir prievolės naudoti antialkoholinį variklio užraktą (pavyzdžiui, komercinėse transporto priemonėse) nustatymas - apie tai pastaruoju metu (ir Europos Sąjungos lygmeniu) kalbama vis dažniau.
Galiausiai keista, kad kovai su neblaivių vairuotojų dalyvavimu kelių eisme pačių griežčiausių - baudžiamosios teisės - priemonių imamasi būtent dabar, kai eismo saugumo būklė Lietuvoje, ypač lyginant su 2005-2007 metais, yra smarkiai pagerėjusi. Pavyzdžiui, 2014 m. užregistruoti 303 dėl neblaivių vairuotojų kaltės kilę eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės, 2013 m. - 309, o štai 2005 m. - 880. 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės buvo sužeisti 408, 2013 m. - 431, 2005 m. - net 1 312 žmonių. 2014 m. dėl neblaivių vairuotojų kaltės žuvo 45, 2013 m. - 32, o 2005 m. - 99, 2001 m. - 101 žmogus.
Vadinasi, net ir be vairavimo esant atitinkamam neblaivumo laipsniui kriminalizavimo esama efektyvių priemonių, teigiamai veikiančių eismo saugumo būklę Lietuvoje.