Žalą padengti prašė Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras. Tiesa, iš draudikų varpinės situacija atrodo kiek kitaip. Teigiama, kad biuras tik teisme sužinojo, kad automobilis vogtas.
Netikėta žinia
Kiekvienais metais Lietuvoje pavagiama dešimtys automobilių. Tačiau automobilio savininko vargai tuo gali nepasibaigti.
„Pasirodo, jog jeigu pavogtu automobiliu padaromas eismo įvykis, Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras yra linkęs reikalauti net per teismus dėl pavogta transporto priemone padarytos žalos atlyginimo iš buvusio savininko, o sumos gali būti ženklios“, – sako advokatas Vidas Vilkas.
Advokatas su tokia situacija susidūrė atstovaudamas interesams savo kliento, iš kurio prieš metus lengvasis automobilis buvo pavogtas naktį tiesiog iš privataus namo kiemo. Be automobilio, buvo pavogti ir asmeniniai name buvę daiktai. Apie vagystę pranešta policijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas, automobilis nedelsiant įvestas į paieškomų automobilių registrą. Kadangi automobilis buvo nerastas, savininkas nutraukė jo privalomąją civilinę atsakomybę.
Tuo viskas ir būtų pasibaigę, tačiau vieną dieną, praėjus daugiau nei metams, Panevėžio kelių policijos pareigūnams mieste stabdant automobilį, šio vairuotojas nepakluso reikalavimui sustoti ir iššokęs iš važiuojančios transporto priemonės pasileido bėgti. Automobilis riedėdamas savo eiga atsitrenkė į kitą transporto priemonę, taip padarydamas žalą, o vairavęs jaunuolis policijos pareigūnų buvo sugautas, pradėta ikiteisminio tyrimo baudžiamoji byla.
Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, išmokėjęs automobilio, į kurį atsitrenkė bėglio apleista transporto priemonė, savininkei žalą, kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaujant iš buvusio savininko regreso tvarka atlyginti visą šią išmokėtą žalą, pagrindu nurodant, jog neva šis pavogtos transporto priemonės nebuvo apdraudęs.
Toks pateiktas ieškinys nustebino ne tik buvusį automobilio savininką, iš kurio jis buvo pavogtas, bet ir ilgametę advokato praktiką turintį V. Vilką – juk akivaizdu, jog buvęs savininkas automobilio nebevaldo dėl vagystės ir yra niekuo dėtas.
Anot advokato, Lietuvos teismų praktika ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. gruodžio 6 d. nutarimo išaiškinimai šiuo klausimu yra aiškiai suformavę poziciją, jog automobilio savininkas (valdytojas) neatsako už automobiliu padarytą žalą, jeigu savininkas automobilio neteko dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų. Pavyzdžiui, pavogus transporto priemonę.
Advokato teigimu, Transporto priemonių draudikų biurui buvo pateikta ir pažyma iš baudžiamosios bylos, su duomenimis kad tą pačią vagystės dieną transporto priemonės duomenys buvo įvesti į paieškomų automobilių registrą, bet „ši įstaiga ne tik, jog neatsisakė ieškinio, tačiau net papildomai teismui pateikė savo argumentus, jog išmokėta žala turi būti priteista iš niekuo dėto buvusio savininko“.
Vilniaus miesto apylinkės teismas įsiklausė į buvusio savininko argumentus ir ieškinį jo atžvilgiu atmetė, o žalą priteisė iš vairuotojo bėglio.
„Teismas, atmetus ieškinį, priteisė iš Transporto priemonių draudikų biuro buvusiam savininkui visas pastarojo patirtas išlaidas advokato pagalbai, tačiau Transporto priemonių draudikų biuras su tuo nesutiko ir pateikė apeliacinį skundą. Taigi, jeigu jūsų automobilis pavagiamas, tai dar nereiškia, jog vargai tuo ir baigėsi“, – sako V. Vilkas.
Neturėjo informacijos
Transporto priemonių draudikų biuro direktorius Algimantas Križinauskas DELFI teigė, kad automobilio savininkas, vykdęs įstatymo reikalavimą apdrausti jam priklausančią transporto priemonę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir ne dėl savo kaltės netekęs jos valdymo, nėra atsakingas už pavogta transporto priemone padarytą žalą.
„Jūsų aprašytos problemos iškilo todėl, kad transporto priemonės savininkas nekomunikavo ir nereagavo į prašymus pateikti jam žinomą informaciją. Daugiau nei tris mėnesius nesulaukę jokio atsakymo į mūsų siunčiamus prašymus, buvome priversti kreiptis į teismą. Informaciją apie transporto priemonės vagystės faktą ir jos aplinkybes sužinojome tik prasidėjus teisminiam procesui. Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendime taip pat konstatavo, jog biuras, kreipdamasis į teismą, negalėjo žinoti, kad transporto priemonė buvo pavogta“, – sako A. Križinauskas.
Taip pat biuro direktorius neigė, kad teismo sprendimas dėl žalos atlyginimo bus skundžiamas.
„Mes neginčijam ir neskundžiam teismo sprendimo, kuriuo buvo konstatuota, kad transporto priemonės savininkas nėra atsakingas už pavogta transporto priemone padarytą žalą. Apeliacinį skundą pateikėme tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo“, – teigė A. Križinauskas.